Sausio 29 d., ketvirtadienį, 17 val., Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai) kviečia į parodos „Maestro Povilas Karpavičius (1909–1986)“, skirtos fotografo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymą.
Ekspozicijoje pristatomos Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomos P. Karpavičiaus, XX a. išgarsėjusio kaip fotografijos technikų specialisto, vieno iš pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, lietuviškų fotografijos vadovėlių autoriaus ir pedagogo, fotografijos.
Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas.
Ekspozicija veiks iki 2009 m. balandžio 4 d.
Povilas Karpavičius – vienas iš nedaugelio tarpukario fotografijos meistrų, po Antrojo pasaulinio karo pratęsusių Lietuvos fotografijos tradicijas. Didžioji P. Karpavičiaus kūrybos palikimo dalis saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose. Tai – 1940 fotografijų ir 270 negatyvų kolekcija, reprezentuojanti visus fotografo veiklos laikotarpius ir kryptis, kūrybinius ieškojimus ir laimėjimus.
Fotografas gimė Tiflisyje (dabar Tbilisis). Sunkiai susirgus tėvui, šeima 1921 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Zarasuose. Čia P. Karpavičius studijavo Aukštesniojoje komercijos mokykloje, dalyvavo visuomeninėje veikloje, vaidino dramos būrelyje. Vėliau persikėlė į Kauną, kur 1931 m. baigęs matininkų kursus buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos tarnybon. Tais pačiais metais P. Karpavičius įstojo į profesinę Matininkų ir kultūrtechnikų sąjungą. Galbūt kolegų matininkų, tarp kurių buvo daug fotomėgėjų, ir jau senokai fotografuojančios žmonos Alevtinos pastūmėtas žengė pirmuosius žingsnius fotografijoje.
1935 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos nariai – fotografijos entuziastai – susibūrė į fotosekciją. Šis entuziastų būrelis daug nuveikė populiarindamas fotografiją Lietuvoje – plėtojo matininkų fotomėgėjų veiklą, surengė keletą fotografijos parodų ir konkursų. P. Karpavičius nuo pat pradžios buvo aktyvus fotosekcijos narys. Muziejuje saugomas vienas iš pirmųjų tarpukario laikotarpio darbų – „Artojas“, kuris 1936 m. surengtame pirmajame fotokonkurse pelnė pirmąją premiją. Prieškarinio laikotarpio fotografo darbuose vyrauja lietuviško sodžiaus ir gamtos peizažai, žmonių buities ir darbo scenos.
P. Karpavičius vienas iš pirmųjų Lietuvoje susidomėjo ir bandė specialias fotografijos technikas – fotografiką. 1939 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos vasaros fotokonkurse fotografas pristatė izoheliją „Pelkėje pūkas“, kuri nugalėjo „Įvairenybių“ temoje, ir heteroreljefą „Vėjas“.
Organizuotą aktyvią tarpukario Lietuvos fotomėgėjų veiklą sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, per kurį P. Karpavičius beveik nefotografavo. Vėliau Sovietų valdžios užsakymu fotografavo nacių nusikaltimus, įamžino karo nuniokotus Europos miestus, sugriautus pastatus, įtvirtinimus, kelius ir tiltus.
Amžininkai P. Karpavičių mena ne tik kaip fotografą, bet ir kaip puikų pedagogą. Daugelį metų jis dėstė fotografiją, skaitė paskaitas, pranešimus, dalyvavo parodose, konferencijose, aptarimuose, seminaruose, Lietuvoje ir užsienyje, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos, Fotomeno draugijos narys. P. Karpavičius atliko daugybę valstybės kultūros institucijų, muziejų, pramonės įmonių taikomosios fotografijos užsakymų. Daug bendradarbiavo su leidyklomis.
P. Karpavičius vienas iš pirmųjų Lietuvos spalvotosios fotografijos meistrų. 1953 m. jis surengė personalinę spalvotųjų fotografijų parodą, kurioje buvo eksponuotos 46 įvairios tematikos fotografijos, išleistas šios parodos katalogas – pirmasis autorinės parodos katalogas Lietuvoje. Tai, kas dabar gana lengvai pasiekiama naudojant kompiuterinę techniką, P. Karpavičius kūrė sunkiai dirbdamas laboratorijoje. Jis eksperimentavo bei savo knygose – „Spalvotosios fotografijos praktika“ ir „Fotografijos vadovas“ – išsamiai aprašė naujas fotografijos technikas: izoheliją, izopolichromiją, pseudosoliarizaciją, „S“ efektą, heteroreljefą, EDFV, Perzono metodą ir kitas. Bene daugiausia P. Karpavičius kūrė izohelijos metodu. Muziejui atitekusioje kolekcijoje saugomos žymios autoriaus izohelijos „Žvilgsnis“, „Kopos“, „Žemės rankos“, „Kauno jūra“, „Žąsys“, „Kaimas“, „Gausi šeima“, „Galvės ežeras“, „Vilniaus universiteto kiemelis“ ir kt. Sparčiai populiarėjanti spalvotoji fotografija paskatino fotografą imtis spalvotosios izohelijos bandymų. Eksperimentuojant buvo išrasta savita fotografijos technika – izopolichromija. Pirmą kartą izopolichromijos fotografijas P. Karpavičius pristatė 1957 m. pabaigoje Vroclave (Lenkija) vykusioje tarptautinėje parodoje. Fotografo vardą išgarsino parodoje eksponuotos 5 spalvotosios izohelijos „Obuoliai“, „Adžarietis“, „Portretas“, „Uoste“, „Beržynėlis“. P. Karpavičiaus eksperimentinių fotografikos darbų kolekcija sudaro didžiausią Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomo fotografo kūrybos palikimo dalį.
Fotografas ir jo šeima nebuvo abejingi per Antrąjį pasaulinį karą persekiotiems žydams ir kiek galėdami prisidėjo prie jų gerovės. 1995 m. birželio 20 d. Yad Vashem – Holokausto kankinių ir didvyrių atminties organizacija, įsteigta 1953 m., Izraelio parlamento įsaku – Alevtinai ir Povilui Karpavičiams suteikė Pasaulio tautų teisuolių vardus.
