Mados evoliucija taip pat yra paremta „stipriausiųjų išgyvenimu“. Tai, ką Jūs vilkite, avite ar nešiojate šiandien, neatsirado iš karto ar iš niekur. Gerbkite savo aprangą ir tausokite ją – ji irgi yra istorijos ir rūšių kovos liudininkė.
Kostiumas
Gimimo data: 1900-1910 metai
Šiuolaikinis kostiumas gimė kaip šalutinis automobilio produktas. Lig tol vyrai jodinėjo ant arklių, todėl švarkai turėjo smauktus liemenis ir į moteriškus sijonus panašius skvernus, skirtus išskleisti ant žirgo nugaros. Kai arkliai pasitraukė į antrą planą, švarkai įgijo dabartinę formą ir išvaizdą – kad su jais būtų lengviau įsėsti į automobilį. Nes, kaip sakė Henry Fordas: „Žmogus be mašinos yra vergas. Žmogus su mašina yra laisvas žmogus“.
Marškinėliai
Gimimo data: Antrasis pasaulinis karas
Iš pradžių nešioti kaip apatiniai drabužiai, balti marškinėliai tapo neatsiejamu Amerikos kario įvaizdžio dalimi. Apie 1950-uosius grįžę iš karo amerikiečių jaunuoliai juos pavertė ir civilio aprangos elementu. Dar po dešimties metų jaunimas baltus marškinėlius pradėjo nešioti su džinsais, ypač po kultinio kino filmo „Rebel without a cause“ su Jamesu Deanu sėkmės. Ir iki 1970-ųjų marškinėliai jau tiko visiems – nuo automobilių mechaniko iki „Gucci“ dizainerio.
Rankiniai laikrodžiai
Gimimo data: 1904 metai
Louisas Cartier pagamino pirmąjį rankinį laikrodį savo draugui, aviatoriui Alberto Santos-Dumontui, kad tas daugiau nezystų, kaip sunku skrydžio metu naudotis kišeniniu laikrodžiu. Pirmojo pasaulinio karo metu laikrodžiai pradėjo puikuotis ant daugumos vyrų riešų. Apie 1970-uosius išrastas kvarcinis laikrodis sudavė stiprų smūgį mechaniniams laikrodžiams, tačiau galų gale vyrai vis tiek suprato, kad laikrodžio paskirtis – ne vien rodyti laiką, bet dar ir gerinti asmeninį įvaizdį.
Kaklaraiščiai
Gimimo data: XIX amžiaus pabaiga
Kaklaraiščiai išstūmė kaklaskares nuo vyrų kaklų. Tada jie dar buvo ploni ir trumpi. Ilgi kaklaraiščiai atsirado apie 1890-uosius, beveik tuo pat metu, kaip ir kostiumas. Kaip ir moteriško sijono, taip ir vyriško kaklaraiščio ilgis bei plotis kito, kol galų gale jų buvo prikurta tiek, kad visų vyrų skoniai tapo patenkinti.
Apatinės kelnaitės
Gimimo data: 1934 metais
Iki trumpikių atsiradimo vyrai šildė savo pasididžiavimą ilgomis apatinėmis kelnėmis arba ištisiniu apatiniu kostiumu. Žirgų lenktyninkams sukurtas trumpikių modelis (be sagų ir elastingas) neįtikėtinai išpopuliarėjo dėl vienos priežasties – jis tiko visiems. Nuo to laiko jų dizainas, beje, beveik ir nepakito.
Glaudės
Gimimo data: 1948 metai
Manoma, kad pirmosios trikampio formos vyriškos glaudės atsirado Australijoje, nusižiūrėjus jas nuo moteriškų maudymosi kostiumų.
Treningai
Gimimo data: XX amžiaus pradžia
Sukurti kaip Anglijos universitetų studentų treniruočių kostiumai, treningai paplito po pasaulį tik apie 1960-uosius. Tuometiniuose Amerikos universitetuose klestėjusi „kontrkultūra“ pagimdė treninginį bliuzoną su kapišonu, kuris, paryškintas didėlėmis universiteto pavadinimo raidėmis, tapo privalomu „cool“ vaikino atributu. Tokiam „studento-atleto“ įvaizdžiui buvo neįmanoma atsispirti ir ne studentams. Juoba kad jis sėkmingai pridengė ir kintančias storėjančio Vakarų pasaulio formas.
Akiniai nuo saulės
Gimimo data: 1885 metai
Kaip ir sako pats pavadinimas, tamsūs akiniai buvo sukurti stebėti eilinį Saulės užtemimą. Ir iš pradžių jie buvo, beje, žali. Tik 1929 metais Edwinas Landas išrado poliarizuotą stiklą, ir akiniai nuo Saulės tapo tokie, kokius mes juos pažįstame šiandien. Per Antrąjį pasaulinį karą Vakarų pilotams buvo išduodami akiniai su tamsintais stiklais, kad būtų įmanoma pastebėti priešo lėktuvus Saulės fone. Taip „aviatoriaus akiniai“ tapo ir išliko klasika.
Kedai
Gimimo data: 1917 metai
Tais metais „Converse Rubber Company“ išleido pirmuosius batelius guminiais padais. Tada jie buvo skirti pasivaikščiojimui „po gamtą“, tačiau taip patiko sportininkams, tais laikais besivaržantiems aukštais iki kelių suvarstomais batais, jog netrukus tapo privalomu kiekvieno „Citius Altius Fortius“ lozungo išpažinėjo atributu.
Džinsai
Gimimo data: 1850 metai
Pirmąją džinsų porą Levi Straussas pasiuvo iš palapinių brezento, vėliau naudojo saržą. Ištisus 100 metų džinsus nešiojo tik darbininkai, tačiau apie 1950-uosius juos pripažino Amerikos jaunimas, mūvėjęs džinsus kaip protesto „buržuazijai“ simbolį. Dėl to ta pati „buržuazija“ nuo tol džinsais prekiavo kaip niekad sėkmingai.
Neatlaikę mados evoliucijos grumtynių...
Tarpkojo gaubtas
Pradėtas nešioti: apie 1500-uosius. Išnyko: apie 1580 metus.
Sukurtas kaip priemonė uždengti nuo pašalinių akių tarpkojį, sėdant ant žirgo, toks gaubtas greitai tapo geru įrankiu pademonstruoti savo vyriškumo simbolio dydį. Toks noras pavirto absurdu, kai bajorai, bandydami atrodyti vienas už kitą kietesniu, lenktyniavo tarpusavyje sukurtais erekcijos dydžiais. Kai jau nebeliko, kaip dar juos pailginti, gaubtai išnyko.
Rato formos apykaklė
Pradėta nešioti: apie 1570 metus. Išnyko: apie 1640 metus.
Anglijos karalienės Elizabetos valdymo laikais šis visiškai bereikalingas aprangos elementas buvo socialinės padėties ženklas – kuo platesnis, tuo aukščiau stovėjo jo nešiotojas. Aukštuomenės vyrai varžėsi ne tik tokių apykaklių skersmeniu, bet ir raštų įmantrumu, tokios apykaklės buvo krakmolijamos ir tvirtinamos vielomis, tačiau vis tiek išliko nepraktiškos ir nepatogios. Ir galų gale tapo tokios apgailėtinos, kad jas nešiojantieji tapo pajuokos objektais.
Vyriški aukštakulniai batai
Pradėti avėti: apie 1500-uosius. Išnyko: apie 1600-uosius.
Aukštakulniai bateliai, beje, ir buvo išrasti būtent vyrams. Valdovai juos avėjo pademonstruoti savo didingumą prieš pavaldinius, o Europos miestelėnai prisitvirtindavo 10-12 cm aukščio padus prie savo elegantiškų batelių, kurių nesutepdami galėjo bristi per šūdų upelius, žaismingai vagojančius tuometinių miestų gatvės.
Klumpės
Pradėtos avėti: apie 1400-uosius. Išnyko: apie 1900-uosius (išskyrus Olandiją).
Daugumos Europos valstiečių apavas iki pat XX amžiaus pradžios. Patvarios ir ilgalaikės klumpės tuo pačiu buvo sunkios, nepatogios ir keliančios erzinantį kaukšėjimą. Dabar jas tebenešioja tik hipiai.
Toga
Pradėta nešioti: apie 20-uosius metus pr.m.e. Nunyko: apie 450-uosius mūsų eros metus.
Apmuturiuojamas apie visą kūną audeklo gabalas simbolizavo Romos galybę, tačiau metams bėgant tapo korupcijos ir dekadenso ženklu. Gaila, nes šiaip tokia apranga yra ganėtinai vėsi ir patogi.
Vyriški perukai
Pradėti nešioti: apie 1740-uosius. Išnyko: apie XIX amžiaus pradžią.
Jei XVIII amžiaus Europoje neišgalėjai nusipirkti pudruoto peruko, tu buvai niekas. Tuometiniai perukai buvo ne tik pudruojami, bet ir šlakstomi kvepalais siekiant permušti nemalonią miesto skleidžiamą smarvę ir ne ką malonesnį savojo kūno kvapą (tai buvo laikai, kai maudytis buvo laikoma nehigieniška). Perukai išnyko, kai pagal juos Prancūzijos revoliucijos metu pasidarė lengva identifikuoti aristokratiją, kuria mielai pasirūpino Motina Giljotina...
Šilkinės kojinės
Pradėtos mūvėti: apie 1690-uosius. Išnyko: apie 1800-uosius.
Kitas pavyzdys, kaip moteriška aprangos detalė atsirado iš vyriškosios. Tuometinių vyrų kelnių kraštas baigdavosi ties keliais, o šilkinės kojinės dengė blauzdas. Ilgainiui vyrai jų atsisakė, nes vaikščiojant per miestą tokios kojinės greitai susitepdavo, gi moterys jas mūvėjo po sijonais, dėl to ir išlaikydavo švaresnėmis.
Margi marškinėliai
Atsirado: 1989 metais. Išnyko: 1990 metais.
Kiekvieno Lietuvos krepšininko ir krepšinio gerbėjo svajonė. Trumpam. Nes iš šono atrodė kaip marškinėliai, per klaidą išskalbti su raudonomis, geltonomis ir žaliomis kelnaitėmis. Juoba kad ir paskutinis maušas galų gale suvokė, kad tokie marškinėliai atrodo klaikiai.
