Šiandieninis prekybos verslas Lietuvoje neįsivaizduojamas be galimybės šalies rinkai pateikti prekes, atvežamas iš tokių rytų šalių kaip, pavyzdžiui, Kinija ar Indija. Tačiau įvairias prekes (drabužius, avalynę, galanteriją, aksesuarus ir kitas) iš minėtų šalių į Lietuvą importuojantys prekybininkai net neįsivaizduoja, kokie pavojai, susiję su importuojamomis prekėmis, jų gali tykoti Lietuvos muitinėje.
Vienas tokių pavojų – tai prekių sulaikymas muitinėje dėl to, jog įtariama, kad prekės pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises. Pavyzdžiui, importuojamos prekės be atitinkamo subjekto sutikimo yra pažymėtos prekių ženklais, kurie yra tapatūs ar panašūs į jau įregistruotus prekių ženklus, skirtus žymėti tapačioms prekėms (pvz. drabužiai pažymėti prekių ženklu „VERSACIO“, kuris yra labai panašus į gerai žinomą prekių ženklą „VERSACE“) arba yra importuojamos įvairių prekių kopijos, pagamintos be atitinkamo subjekto leidimo (pvz. „piratiniai“ kompaktiniai muzikos diskai).
Prekių sulaikymas muitinėje galimas dviem atvejais. Pirma, importuojamos prekės gali būti sulaikomos remiantis intelektinės nuosavybės teisių savininko muitinei pateiktu prašymu. Tokią teisę registruoto prekių ženklo savininkui suteikia LR Prekių ženklų įstatymas. Antra, muitinės pareigūnai, remdamiesi 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 1383/2003, LR Muitinės įstatymu ir Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, gali sulaikyti importuojamas prekes be atskiro intelektinės nuosavybės teisių savininko prašymo, jeigu turi pakankamai pagrindo įtarti, kad tikrinamos prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Tačiau prekių sulaikymas nėra vienintelis prekių importuotojų muitinėje tykantis pavojus. Sulaikius prekes muitinėje atsiranda ir jų sunaikinimo rizika. Sulaikytos importuojamos prekės gali būti sunaikinamos dviem atvejais. Pirma, prekių sunaikinimas galimas esant prekių savininko (importuotojo) sutikimui sunaikinti prekes, kurį jis, tikėtina, pateiks tais atvejais, kai pripažins, jog pažeidė kitų subjektų intelektinės nuosavybės teises. Toks prekių savininko (importuotojo) sutikimas gali būti aiškiai išreikštas, t.y. išreikštas pateikiant rašytinį sutikimą, arba numanomas – kai prekių savininkas (importuotojas) per nustatytą terminą nepateikia raštiško prieštaravimo dėl prekių sunaikinimo. Antras atvejis, kai muitinėje sulaikytos prekės gali būti sunaikintos yra situacija, kai intelektinės nuosavybės teisių savininkui kreipusis į Lietuvos kompetentingą teismą, pastarasis konstatuoja, jog importuojamos prekės buvo paženklintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises ir patenkina intelektinės nuosavybės teisių savininko reikalavimą tokias prekes sunaikinti.
Kalbant apie importuojamų prekių sulaikymą ir jų sunaikinimo galimybę labai svarbu pažymėti, kad su importuojamomis prekėmis susijusių sulaikymo ir sunaikinimo neigiamų padarinių būtų galima išvengti laiku kreipiantis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus. Todėl importuotojai, nusprendę importuoti į Lietuvą prekes, pasitelkę teisininkų pagalbą iš anksto turėtų įvertinti grėsmes, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, taip užkirsdami kelią galimam importuojamų prekių sulaikymui muitinėje ir išvengdami didelių finansinių nuostolių dėl pavėluoto prekių gavimo ar neišleidimo į rinką nustatytais terminais. Taip pat svarbu pastebėti, kad importuojamų prekių sulaikymas muitinėje savaime nereiškia, jog egzistuoja intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas ir kad tokios prekės privalo būti sunaikintos. Todėl netgi susidūrus su situacija, kai importuojamos prekės jau yra sulaikytos muitinėje, nepageidaujamus padarinius galima sušvelninti ar visai pašalinti kreipiantis į teisininkus, kurie išanalizavę ir objektyviai įvertinę susidariusią padėtį pateiktų pasiūlymus, kaip efektyviau išspręsti iškilusią problemą.
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, kad daugeliu atveju pavojingų ir neigiamų prekių sulaikymo muitinėje ir sunaikinimo padarinių atsiradimas priklauso nuo tokias prekes importuojančio subjekto iniciatyvos. Kuo anksčiau ir kuo išsamiau importuotojas įvertina galinčius kilti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, tuo didesnė tikimybė, kad jis išvengs nemalonių mados „banginių“ pinklių.
Parengė Advokatų kontora Švirinas ir partneriai LAWWAY
