Turbūt ne kartą eidami gatve atkreipiame dėmesį į praeivius. Ypač į akis krenta išsiskirti iš minios besistengiantys jaunuoliai. Spalvoti marškinėliai, trumpi sijonėliai, tinklinės kojinės, „kerzavi“ batai, masyvios metalo detalės, ryškios plaukų sruogos, lakuoti nagai... Ar tik netapo miesto gatvės tikru jaunuolių podiumu?
Truputis mados istorijos
Mados ištakos sutinkamos Italijoje jau 1200 metais, kai sparčiai vystėsi šilko prekyba ir iš brangių Tolimųjų Rytų audinių pasiūti rūbai ne tik tarnavo būtinybei kažkuo apsisiausti, bet įgavo ir grožio, estetikos funkciją. Bėgant metams, mados raidą paspartino renesanso, absoliutizmo, Napoleono laikų epochų įtaka. Asmeninių apdarų grožiui daugiau dėmesio skyrė brandaus amžiaus sulaukę didikai, norintys nepriekaištingai atrodyti ne tik ištaiginguose pokyliuose, bet ir kasdien.
Tačiau savitos mados plito ir kituose visuomenės sluoksniuose bei amžiaus grupėse, neaplenkė ir jaunimo. Štai 1960-ieji oficialiai pripažįstami jaunimo mados atsiradimo metais: šiuo laikotarpiu jaunuoliai ypatingai susižavėjo nauja mados tendencija – laisvais, sportiškais, judesių nevaržančiais rūbais, sudarytais iš daugelio detalių. Apranga kiek šokiravo „sulaužytais“ drabužių kanonais: reiškėsi ryškiomis spalvomis, „atviru“ tipu, išskirtiniu dizainu, minėtuoju laisvumu ir lengvumu. Šiuolaikiniai jaunimo madai vis dar būdingi šie bruožai.
Subkultūros neilgaamžės
Jaunuolių madų „bumas“ greitai ėmė sąveikauti ir su gyvenimo būdu, pasaulėžiūra, tad susiformavo subkultūros. Dabar jų žinoma daug: „forsai“, „fyfos“, gotai, hipiai, metalistai, pankai, emo ir kt. Visoms šioms kultūroms būdingas protestas prieš nusistovėjusias visuomenės normas, tvarką, grožio standartus. Deja, anksčiau ar vėliau subkultūros tampa masine kultūra. Tai, kas atrodydavo maištinga ir nauja prieš keletą metų, pasidaro populiaru tarp jaunimo.
Rūbas – tarsi veidrodis
Turbūt visi sutinkame, kad mūsų pasirenkami drabužiai atspindi mus pačius ar tai, kuo norime būti. Griežtos, tvarkingos asmenybės renkasi dalykiškus, minimalistinio tipo drabužius; paprastos, nuoširdžios – patogius, mielus širdžiai, nuotaikingus; vienišos, nusivylusios – uždarus, tamsius; pakvaišusios, valiūkiškos – šokiruojančius ir t.t. Rūbuose atsispindi mums patinkančios spalvos, netgi daiktai ar pomėgiai. Įsivaizduokime, ar lengva būtų atskirti ir atpažinti svajoklį, prie kompiuterio daug laiko praleidžiantį jaunuolį ir breiko šokėją? Juk mums išduotų ne akys, kurias kalbant tiki romantikai, o būtent drabužiai! Tačiau atsiranda tokių, kurie „suserga“ mados liga ir pamiršta savo tikrąjį aš.
Mados epidemija
Mados pinklės raizgosi visur: populiariuose žurnaluose, laikraščiuose, masinėse televizijos laidose ir šou, topus užkariavusiuose filmuose, muzikos kultūroje, vaizdo klipuose, internete ir mus supančioje aplinkoje, kur jaunuoliai linkę kopijuoti vienas kitą, perimdami jiems patikusias aprangos detales, o kartais visumą. Televizija ir rašytinė žiniasklaida gamina vadinamąsias „mados aukas“. Šios dvi informacijos skleidėjos, kurios yra didis vaistas nuo neišprusimo, nenusimanymo ir nežinojimo, sukelia klaikų šalutinį poveikį, juk jaunuolio imunitetas silpnas – jį taip lengva paveikti! Šalutinis poveikis pirmiausia užvaldo smegenis, kurios vėliau ima reguliuoti ir keisti jaunuolio elgesį bei aprangą. Liga greitai tarsi epidemija apima visą jaunimą.
Būk atsargus
Jaunuoli, neužmiršk, kas esi. Nepaslėpk savo tapatybės po masinėm mados tendencijom. Neužgniaužk savo savitumo, kurį turėtum reikšti tikrai ne kopijuodamas „pop“ kultūrą ar tave supantį „užsikrėtusį“ jaunimą. Netapk Napoleonu, kuris kadaise paskelbė įstatą, jog niekas į Paryžiaus teismą negali atvykti du kartus apsirengęs taip pat. Nepamiršk saiko ir savitumo, nes tik tai sukuria tobulą išskirtinį stilių!
Rasa Gražytė
