Prancūzijos musulmonų lyderiai sutiko sukurti Nacionalinę imamų tarybą, kurios nariai turės galimybę gauti oficialią akreditaciją pamokslams. Jeigu būtų nustatyti pažeidimai, toks žmogus galėtų leidimo netekti.
Chartijoje teigiama, kad islamas yra religija, o ne politinis judėjimas. Joje taip pat įrašytas draudimas bet kokiam kišimuisi iš užsienio į musulmonų religines bendruomenes.
Šią savaitę E. Macronas, kartu su ministerijų atstovais, susitiko su aštuoniais CFCM lyderiais. „Du principai bus juodu ant balto įrašyti (chartijoje): islamo politizavimo ir bet kokio kišimosi iš užsienio atsisakymas“, – pareiškė vienas iš „Le Parisien“ šaltinių valdžioje.
Susitikimo metu taip pat buvo aptartos Nacionalinės imamų tarybos formavimo gairės.
Draus namų mokymą
Prancūzijos prezidentas taip pat paskelbė apie naujas priemones kovoje su tuo, ką jis vadina „islamiškuoju separatizmu Prancūzijoje“. Be kitų idėjų, jose yra įrašyta:
– Namų mokymo paskyrimas arba griežtesnė bausmė tiems, kurie gąsdina valdžios tarnautojus, prisidengiant religiniais įsitikinimais; – Kiekvienam vaikui priskirtas identifikacijos numeris, kuris leis įsitikinti, ar jis lanko mokyklą. Namų mokymas, šiuo metu leidžiamas Prancūzijoje, bus uždraustas nuo kitų mokslo metų. Už šios taisyklės nesilaikymą tėvams gresia iki 6 mėnesio kalėjimo ir didelės piniginės baudos. – Draudimas platinti asmeninius duomenis, kurie leistų pašaliniams žmonėms surasti kitus ir jiems pakenkti.
„Mes turime apsaugoti savo vaikus nuo islamistų gniaužtų“, – BBC cituojamas šalies vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.
Šis įstatymų projektas Prancūzijos vyriausybėje bus svarstomas gruodžio 9-ąją.
Prancūzijoje – didžiausia musulmonų bendruomenės dalis iš visų Europos valstybių
Prancūzijos prezidentas E. Macronas stojo į pasaulietinės respublikos principų gynėjų pirmąsias gretas po to, kai spalį užpuolikas nupjovė galvą vienam mokytojui. 18-metis čečėnas, gimęs Maskvoje ir gavęs Prancūzijoje pabėgėlio statusą, užpuolė mokytoją dėl religinių motyvų ir buvo pats vėliau nušautas policijos.
47-erių mokytojas Samuelis Paty iš pradžių sulaukė islamistų išpuolio socialiniuose tinkluose. Jis moksleiviams parodė pranašo Mahometo karikatūrą, kaip saviraiškos laisvės iliustraciją, prieš tai perspėjęs mokinius ir leidęs išeiti tiems, kuriems tai galėjo pasirodyti pernelyg jautri informacija.
Vėliau prasidėjo mokytojo persekiojimo socialiniuose tinkluose kampanija. Beje, ją aktyviausiai rėmė vietos bendruomenės musulmonas, kurio dukra netgi nebuvo toje klasėje.
Netrukus šią informaciją išvydęs 18-metis čečėnas nusprendė „pamokyti“ mokytoją. Iš moksleivių sužinojęs, kaip atrodo S. Paty ir kuomet jis išeina iš mokyklos, jis suorganizavo šiurpų išpuolį.
Dar šių metų pradžioje E. Macronas pavadino islamą „religija krizėje“, priminęs, kad pasaulietiškumas ir žodžio laisvė – vienos iš pagrindinių Prancūzijos Respublikos vertybių, ir užstojo leidinių teises publikuoti musulmonų pranašo karikatūras – kas islamo religijoje yra draudžiama ir priimama kaip įžeidimas daugelio praktikuojančių musulmonų.
Po šių pareiškimų ir pats E. Macronas susilaukė įžeidimų iš islamiškojo pasaulio šalių. Kai kuriose musulmoniškose šalyse netgi pradėta siūlyti Prancūzijos prekių atsisakymo.
Prancūzijoje gyvena daugiau nei 5,7 mln. musulmonų – tai yra apie 8,8 proc. visų šalies gyventojų – didžiausias rodiklis iš visų Europos valstybių.
