„Turkija laikosi priešiško požiūrio į savo sąjungininkes iš NATO“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas kanalui „Al-Jazeera“, pasmerkęs Turkijos elgesį Sirijoje, Libijoje ir Viduržemio jūroje.
Pasak E. Macrono, Prancūzija trokšta, kad padėtis „nurimtų“, tačiau tam, kad tai įvyktų, būtina, jog „Turkijos prezidentas gerbtų Prancūziją, gerbtų Europos Sąjungą, jos vertybes, neskleistų melo ir nustotų įžeidinėti“.
Jis pažymėjo, kad Prancūzija pareiškė užuojautą Turkijai po smarkaus žemės drebėjimo Egėjo jūroje, nusinešusio žmonių gyvybių, ir pasiūlė atsiųsti pagalbos.
E. Macronas Turkijos intervenciją Sirijoje apibūdino kaip „netikėtą agresiją“ NATO sąjungininkių atžvilgiu ir pažymėjo, jog Ankara nesilaikė ginklų embargo Libijai ir kartu pademonstravo „itin agresyvų“ požiūrį Viduržemio jūros rytų regione.
„Pastebiu Turkijos imperinius siekius regione ir manau, kad šie imperiniai siekiai, be abejonės, nėra geras dalykas regiono stabilumui“, – kalbėjo prezidentas.
Tarp Prancūzijos ir Turkijos ne vieną savaitę tvyranti įtampa kulminaciją pasiekė praėjusį savaitgalį, kai R. T. Erdoganas pareiškė, jog E. Macronui reikia „pasitikrinti psichiką“.
Prancūzija į tai atsakė labai neįprastu žingsniu – šalis atšaukė savo ambasadorių iš Ankaros konsultacijoms.
Visgi šeštadienį prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas pranešė, jog Prancūzija po savaitės pertraukos grąžins savo ambasadorių į Ankarą.
J. Y. Le Drianas transliuotojui RTL teigė, jo Turkija „apgalvotai pasirinko išnaudoti“ prancūzų mokytojo, parodžiusio mokiniams pranašo Mohammedo karikatūras, nužudymą, ir apkaltino Ankarą inicijavus „neapykantos ir šmeižto kampaniją prieš prancūzus“.
Visgi ministras pažymėjo, jog tai, kad Turkija šią savaitę pasmerkė išpuolį bažnyčioje Nicoje, buvo „kitoks, aiškus, nedviprasmiškas žingsnis, tačiau vis tiek laukiama Ankaros paaiškinimų“.
„Paprašėme savo ambasadoriaus rytoj grįžti į Ankarą, kad jis gautų Turkijos valdžios institucijų paaiškinimus [dėl situacijos]“, – pridūrė jis.
