E. Macronas „pabrėžė Europos sankcijų režimų svarbą stabdant Rusijos mėginimus aštrinti padėtį ir paragino kovoti su bet kokiomis jų vengimo strategijomis“, po derybų viršūnių susitikimo Prahoje kuluaruose pareiškė Prancūzijos prezidentūra.
Europoje ir JAV kilo susirūpinimas, kad norintys išvengti Vakarų taikomų suvaržymų mato Turkiją kaip prieglobstį, kadangi pastaroji nėra įvedusi baudžiamųjų priemonių Maskvai.
Turkijos prekyba su Rusija karo Ukrainoje metu smarkiai išaugo, o tai kelia Vašingtono susirūpinimą – nerimaujama, kad Rusijos oligarchai ir stambios įmonės per subjektus Turkijoje apeina sankcijas.
Visgi Jungtinių Valstijų spaudimas privertė Turkiją nusileisti – šalis praėjusį mėnesį patvirtino, kad paskutiniai trys likę bankai, vis dar aptarnaudavę Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo korteles, atsisako šių vakariečių pasipiktinimą keliančių paslaugų teikimo.
Tokį žingsnį išprovokavo jau kelias savaites aštrėję Vašingtono įspėjimai šiai NATO narei. Baltieji rūmai iškėlė ultimatumą – arba Turkija apriboja savo ekonominius santykius su Rusija, arba jai pačiai iškils grėsmė sulaukti sankcijų.
ES ketvirtadienį įvedė aštuntąjį sankcijų Maskvai paketą.
