Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kai šnekame apie koronavirusą, tai visada kalbame – kiek žmonių užsikrėtė, kiek mirė. Atrodo, kad ir ekonomika pradėjo reaguoti į tą virusą. Ar akcijų rinkose jau yra ženklų, kad pasaulis atsižvelgia į koronaviruso grėsmę?
Pirmiausia, yra svarbūs žmogiškieji praradimai. Bet kokia liga, bet kokie praradimai yra tai, kas susilaukia daugiausiai dėmesio. Ilgą laiką buvo galvojama, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas Kinijoje, įšaldyta gamyba, sutrikusi tiekimo grandinė bus trumpalaikis sukrėtimas, kuris neturės pasekmių daugiau, nei pirmąjį šių metų ketvirtį.
Šiandien finansų rinkos jau reaguoja, akcijų kritimas matomas visame pasaulyje, visose pasaulio akcijų biržose. Suvokiama, kad tai nėra tiesiog gripas ir tai nėra trumpalaikis prekių tiekimo sutrikimas.
Visų pirma, pats virusas labai greitai išplito į kitas pasaulio šalis. Nepaisant to, kad buvo imtasi griežtų karantino priemonių, buvo uždaroma 15 didmiesčių su daugiau kaip 50 mln. gyventojų, kurie įkalinti namuose. Tiesa, visa tai padaryta truputėlį per vėlai, truputėlį neefektyviai.
Matome, kad virusas išplitęs beveik į visus pasaulio regionus. Aišku, kad pasekmės bus ir ekonominės, nes Kinija ne šiaip sau yra pasaulio fabrikas, tiekiantis daugybę vartojimo prekių, bet ir daugybę įvairiausių komponentų. Net jei mes importuojame mažiau nei 3 proc. visų savo importuojamų prekių iš Kinijos, kai kurių komponentų tiekimo sutrikimas gali stabdyti ir Lietuvos įmonių veiklą.
Kurios sritys yra gyvybiškai svarbios, kuriose Kinija užima itin svarbią vietą?
Beveik visose pramonės srityse. Beveik visose šalyse didžiulė importo dalis yra sudaroma iš Kinijos. Aišku, labiausiai pažeidžiamos yra Japonija, Pietų Korėja, taip pat ir JAV. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę buvo pateikta informacija, kad net iki 80 proc. aktyvių komponentų, naudojamų JAV vaistų gamyboje yra importuojama iš Kinijos. Jeigu komponentų tiekimas iš Kinijos sutrinka ilgiau nei porą savaičių ar mėnesį – jau gali sutrikti ir JAV vaistų gamyba.
Aišku, kad tų svarbių prekių tiekimo grandinės sutrikimas negali būti lengvai atstatytas. Jeigu Kinija vėl greitai pradės gaminti pilnu pajėgumu ir eksportuoti gerai – neigiamas ekonominis efektas bus pastebimas tik pirmąjį šių metų ketvirtį. Jeigu karantinas užsitęs ir daugelis įmonių negalės pilnais pajėgumais atstatyti gamybos, tai daugeliui įmonių ir Europoje, ir JAV, ir Lietuvoje teks ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Ar tai reiškia, kad mes galime turėti kažkokią trumpalaikę krizę – tiek finansų rinkoje, tiek ekonomikoje?
Ta krizė jau vyksta. Ji Kinijoje jau akivaizdi. Matome pirmųjų šių metų dviejų mėnesių situaciją, kokios niekada nebuvo. Pavyzdžiui, automobilių pardavimai krito daugiau nei 20 proc. Butų, nekilnojamojo turto pardavimai krito daugiau nei 90 proc. Elektros, anglies, naftos suvartojimas krito ketvirtadaliu. Daugelis restoranų, maitinimo įstaigų ne tik Uhane, bet daugelyje miestų yra visiškai uždaryti, nes daugelis gyventojų bijo eiti į masinio susibūrimo vietas.
Pirmojo ketvirčio ekonominiai duomenys turėtų būti kažkoks niekada nematytas košmaras. Žinoma, Kinijos planinę ekonomiką Kinijos centrinė komunistinė valdžia gali „pamasažuoti“ ir tuos skaičius pateikti tokius, kokius nori. Dabar iš tokių apčiuopiamų rodiklių, kaip pavyzdžiui, laivų, išvykstančių iš Kinijos, prekių konteinerių kiekis, laivų greitis, tai iliustruoja, kad situacija Kinijoje yra labai dramatiška.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
