Lietuva toliau vaizduoja galingą ir karingą valstybę. Tai daroma tuo metu, kai norima „prastumti“ biudžetą, nukerpantį pensijas, atimantį dalį pašalpų iš bedarbių, nuskriaudžiantį mamas ir vaikus. Jų sąskaita mes taupysime. Jų sąskaita ir kariausime.
Lietuva, kaip jau ne kartą sakyta, elgiasi nesąžiningai savo sąjungininkų NATO atžvilgiu, nes dalija jiems nepamatuotus pažadus ir prisiima įsipareigojimus, kurių šalis nepajėgi įvykdyti. Net vaikai mokomi, kad geriau padaryti nedidelį darbą, bet atlikti jį gerai, nei prižadėti nuversti kalnus, iš anksto suvokiant, kad pažado negalėsi įvykdyti. To, deja, nesupranta Lietuvos valdantieji politikai.
Jau kelis kartus viešai aiškinusi, kaip krašto apsaugos sistemai trūksta pinigų net eiliniams samdyti, Krašto apsaugos ministerija dabar ūmai praturtėjo? Toks klausimas kyla sužinojus, kad Lietuva į Afganistaną siųs daugiau karių, nes nori pavaduoti kroatus. Kelias dešimtis papildomų karių į Afganistaną siųsime dėl to, kad iš Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės pasitrauks Kroatijos kariai. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pripažįsta, kad tai nėra tiesiogiai susiję su JAV prašymu sąjungininkams stiprinti pajėgas kovoti su Talibano ir „Al Qaedos“ kovotojais. Vadinasi – veržiamės į karą nė neprašyti.
Netgi JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Alexandras Vershbow (Aleksandras Veršbou) savo interviu BNS sakė, kad Jungtinės Valstijos supranta sudėtingą Lietuvos ekonominę situaciją, todėl dabar neprašo siųsti papildomų pajėgų. Lietuvos valdžia, kaip matome, situacijos nesupranta.
Jau ne kartą kėliau klausimą – kas svarbiau valstybei – kariauti už jūrų marių ar apsaugoti savo žmones socialiai, neatimant pinigų iš kūdikių ar pensininkų. Ilgai mėginau gauti informaciją – kiek išvis kainuoja tokios misijos.
Aiškinimai, kad lėšos bus paimtos iš to paties Krašto apsaugos sistemos biudžeto,– mažai ką keičia, nes tai reiškia, kad ištekliai bus atimti iš pačios Lietuvos gynybos arba kariškių socialinių poreikių. Dar daugiau, ką tik paaiškėjo, kad trečdalio Lietuvos karių, pusmetį atlikusių misiją Afganistano Goro provincijoje, kelionė namo užtruko mėnesį. Be kitų aplinkybių, lietuviai buvo priversti derintis prie amerikiečių, kurie mūsų karius į Afganistaną ir atgal savo lėktuvais skraidina nemokamai. Nesugebama laiku net parvežti karių namo, bet misija dar plečiama.
Tuo pačiu amoraliai elgiamasi ir su Lietuvos žmonėmis jau minėtomis – labiausiai pažeidžiamomis – socialinėmis grupėmis. Iš jų atimtos lėšos bus nukreiptos į „šakėmis ant vandens“ užrašytą misiją kitame pasaulio krašte. Štai kam buvo reikalingas skubėjimas, pratęsiant dalyvavimą misijai, štai kam slepiami tikslūs operacijų kaštai. Valdantieji, deja, kariauja už ką tik nori, bet ne už savo šalies pilietį ir jo gerbūvį.
Mečislovas Zasčiurinskas yra Darbo partijos frakcijos narys
