Valdantieji suplanavo, kad jau 2014 metais Lietuvoje nebeliks bedarbių. Toks įspūdis susidaro girdint politikų beriamus ketinimus atominės elektrinės statyboms galimai pasitelkti apie 2 tūkstančius japonų.
Stulbinanti idėja! Paskaičiuokime. Statybų darbus planuojama pradėti 2014-aisiais, o baigti – 2020 metais. Taigi, valdžia užsimojo net šešeriems metams iš statybų rinkos atimti 2 tūkstančius darbo vietų.
Ar tikrai japonų statybininkai yra geresni už lietuvius? O kaipgi Lietuvos piliečiai? Tie patys bedarbiai, kurių skaičius, remiantis oficialia Darbo biržos statistika, Lietuvoje gerokai viršija 200 tūkstančių. Ar lietuviams nebėra vietos jų valstybėje?
Nenuostabu, kad nuolatinės krizės apsėsti valdantieji ne tik nesistengia mažinti šiurpinančių emigracijos mastų. Atvirkščiai – Norvegijos ir kitų šalių statybose plušantiems lietuviams pasiūlyta šlapiu skuduru į veidą. Atsiprašome, ponai, vietoje Jūsų rinksimės japonus.
Šiandien valdantiesiems tenka priminti, kad nedarbas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių problemų. Laikas atsimerkti – bedarbių skaičius didelis, o darbdavių pasiūla menka.
Pagal Lietuvos Darbo biržos statistiką, teikiamų darbo pasiūlymų skaičius per vieną mėnesį yra net 6 tūkstančiais mažesnis nei registruotų bedarbių skaičius per tą patį mėnesį.
Siekdami spręsti problemą, visų pirma turime didinti pasiūlą, kurti naujas darbo vietas ir tuo pačiu mažinti bedarbių skaičių. Tačiau valdžios atstovams tai, kas yra elementaru, nėra suvokiama, o jei ir suvokiama, tai ne piliečių naudai.
Ir dar vienas juokas, nors balandžio pirmoji jau toli už nugaros. Kalbama, kad tiems patiems atvykstantiems japonams planuojama pastatyti ir specialią mokyklą.
Ar ir ją statys japonai? Jei taip, tai iš kokių pinigų jiems mokėsime? Ar iš tų, kurių deklaruojame, kad neturime? O gal iš tų, kuriuos gauname iš sunkiai uždirbančių mokesčių mokėtojų?
Matyt, tiek vienas, tiek kitas atsakymas reikšmės valdžiai neturi. Panašu, kad svarbiausias uždavinys, į kurį orientuojasi valdantieji, yra papildomų 2 tūkstančių darbo vietų sukūrimas. Ir tikrai – ne lietuviams. Laikas atsakyti į klausimą: ar iš tiesų svarbiau įsiteikti japonams be muilo nei pasirūpinti savo piliečiais?
