Bankų ir draudimo bendrovių netiesiogiai valdomi pensijų fondai iki rugsėjo viešumoje aktyviai spaus gyventojus pensiją kaupti ne tik „Sodros“ sistemoje, bet ir privačiai. Piršdami iliuziją, kad orią senatvę užtikrins tik papildomas kaupimas, iš tikrųjų jie daro viską, kad savo žinion paimtų kuo daugiau mūsų pinigų. Jie taip daro tikrai ne rūpindamiesi mūsų pensijomis. Tik dėl to, kad naudodami mūsų pinigus kuo greičiau pelno susikrautų sau. Ir tai stengiasi daryti kuo tyliau. Lietuvos banko duomenimis, 3,2 mlrd. litų (iš 4,8 mlrd. litų, kurie jau sukaupti pensijų fonduose) pensijų fondus valdančios bendrovės investuoja užsienyje. Beveik pusė visų užsienyje investuotų pensininkų pinigų nusėda Liuksemburge. Ar kada nors girdėjote, kad pensijų fondai arba juos prižiūrintis Lietuvos bankas paaiškintų kodėl taip yra? „Liuksemburgas – geriausias ES mokesčių rojus“, „Liuksemburgas – kita tiksinti bomba po Kipro“ tokiomis ir panašiomis antraštėmis pastaruoju metu mirga įtakingiausi Europos ir viso pasaulio dienraščiai. O Lietuvoje tyla. Nesvarbu, kad toje mažoje šalyje investuota milijardai Lietuvos pensininkų pinigų. Žinoma, pensijų fondus valdančios bendrovės teigs, kad užsienis investicijoms pasirinktas tam, kad jos atneštų didesnę turto grąžą būsimiems mūsų pensininkams. Jei tai ir tiesa, tai labai sąlyginė. Tiesiog Liuksemburge bankams ir kitoms finansų institucijoms daug paprasčiau ir pelningiau tvarkytis su mūsų visų pinigais. Bankų ir kitų finansų institucijų priežiūra toje šalyje kur kas liberalesnė nei Lietuvoje. O kaip žinome, per pastaruosius kelerius metus žlugo du bankai, kiekvienam mokesčių mokėtojui pridarę daugybę nuostolių. Prisiminkime, paimdami naudoti mūsų pinigus populiariausi pensijų fondai už tai atsiseikėja po 2 proc. nuo kiekvienos pensijų įmokos sumos. Be to, kasmet nurašo nuo mūsų sąskaitų dar po 1 proc. nuo sukaupto turto vertės. Tačiau ar teko girdėti, kiek mūsų pinigų pensijų fondai atseikėja tarpininkams Liuksemburge ir kitose šalyse? 2010 m. viešai apie tai prabilęs tuometinės Vertybinių popierių komisijos specialistas netrukus tapo... vienos didžiausių pensijų fondų valdymo bendrovės darbuotoju. Beje, jis iki šiol palaiko ryšius su buvusiu vadovu, kuris šiuo metu prižiūri fondus dirbdamas Lietuvos banke. Istorija parodys, ar neaiškūs Lietuvos banko ir jo prižiūrimų institucijų darbuotojų ryšiai netaps dar vieno skandalo priežastimi ateityje. Ir tik ateitis parodys, ar rožiniai pensijų fondų pažadai dabartiniams jaunuoliams atneš papildomą pensiją. Tik kalbėdami apie ateities pensininkus, nepamirškime dabartinių. Nė viena valdžia dorai taip ir nepaaiškino, kodėl pensijų fondai lobsta ir galbūt (tik galbūt) sukaups papildomas pensijas ateities kartoms dabartinių pensininkų sąskaita. Juk kiekvienas litas, pervedamas į pensijų fondą, tuo pačiu atimamas iš dabartinio pensininko. Gal norite pasakyti, kad dabartiniai pensininkai ir taip gerai gyvena? Gal jie gali ir privalo dalį viso gyvenimo triūsu uždirbtų garantijų paaukoti „skurstantiems“ bankininkams?
