Šį sykį aš papasakosiu ne apie juokdarius, kurie užsinorėjo tapti politikais, o apie politikus, kurie iš didelio rašto išėjo... juokus plačiajai visuomenei pasakoti.
Lietuvos politikoje daug humoro ir šposų, nemažai ir pretendentų į “Politikos anekdotų karaliaus” titulą. Vieni pretendentai tikrai turi talento (pvz., Archangelsko-Kėdainių kniazius, kuris iš nieko gali suskelti visai gerą sąmojį, kaip antai – “paskandinkit savo susitarimus tualete”), kiti visiškai niekam tikę, savo pasakojimu galintys sugadinti geriausią anekdotą (pvz., toks liūdnas prezidentas-nevykėlis su anekdotu apie į smuklę einančius 3 kaimiečius, rodos, vienas iš jų buvo su raudonais batais – graudu klausyt būdavo). Tačiau tai pavieniai, nereikšmingi atvejai.
Bet yra viena partija, kurios papasakotų anekdotų turėtų užtekti kelioms kassavaitinėms humoro TV programoms. Seniau ta partija vadinosi Komunistų partija ir pastoviai pasakojo anekdotą apie tai, kaip mes ateity gyvensime be pinigų. Ir dirbsime be pinigų, ir pieną parduotuvėse pirksime ir visą kitą darysime be pinigų. Vėliau partija pasivadino demokratiško darbo partija. Nenuostabu, kad pakeitus pavadinimą, teko atnaujinti ir repertuarą. Tada partija ėmė pasakoti anekdotą, kaip vienas fortepijonistas jų visus kolūkius nugriovė (tenka pripažinti, šis anekdotas turėjo nemenką pasisekimą).
Vėliau partija dar kartą pakeitė pavadinimą (iki šios dienos taip ir nesuprantu, ką reiškia šios partijos pavadinimas – socialinę ar socialistinę demokratiją), ir pastaruoju metu partijos anekdotai pasipylė kaip iš gausybės rago. Gal laikas pagalvoti apie dar vieną partijos pavadinimo pakeitimą (tarkim, Lietuvos komediantų partija – LKP)?
Gerbiami ponai ir ponios, pristatau 5 šios partijos pretendentus į varžytuves “Anekdotmeisteris-2009”:
1. Finansų eks-ministras R.Šadžius – apie tai, kaip socialdemokratai žinojo apie artėjančią krizę, bet slėpė šią baisią žinią nuo visuomenės. Gal, kad žmonėms kraujospūdis nepakiltų? Gal būtų ir pačią krizę nuslėpę? Galbūt mes dar nežinotume krizėje gyvenantys? Buvęs R.Šadžiaus partijos kolega L.Brežnevas šitai atlikti sugebėdavo.
2. Dabartinis partijos pirmininkas A.Butkevičius – apie tai, kaip jis plaktuku būstinėje blakes medžiojo. Vieną sumedžiojo. Matyt, gėda buvo, kad tik vieną, tai apie kuklų savo medžioklės pasiekimą prabilo tik EP rinkimų išvakarėse.
Pastaba: A.Butkevičius vienasmeniškai nustatė, kad tąkart rastas daikčiukas yra pasiklausimo blakė. Niekam neparodęs paslėpė neidentifikuotoje šiukšlių dėžėje.
3. Buvęs (dabar kiek suprantu, šį postą iš jo paveržė A.Brazauskas) garbės pirmininkas A.Sakalas. Kai bendražygiai jį išmetė iš Europarlamento, tai atsirado daug gražaus laiko anekdotų rašymui. Daug jų prirašė, o paskutinis jo anekdotas, kad Lietuvoje yra puikus mokslas, specialistai graibstyte graibstomi užsienyje, ten kviečiami, ten dirba (mano nuogirdomis, tai dauguma emigrantų, ironiškai A.Sakalo pavadintų specialistais, už minimumą dirba juodadarbiais, niekaip nesusijusiais su aukštojo mokslo diplomu), o įžūlusis koalicijos švietimo ministras G.Steponavičius nori viską sugadinti ir padaryti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą kaip... JAV. Geras anekdotas, kad pagal technologijų pažangumą ir ekonominę galią pirmaujančioje pasaulio šalyje yra blogas aukštasis mokslas.
4. Laikinai (visgi tik vidurinis išsilavinimas) vadovavęs partijai ir Vyriausybei propagandos-instruktorius G.Kirkilas, kuris dar žiemą į kiekvieną TV laidą sulinkęs atsitemdavo lagaminą ir mosikuodamas prieš kamerą išsitrauktu popieriaus lapu, pasakodavo anekdotą, kaip jo paties 2008 m. išlaidūniškame valstybės biudžete opozicija (suprask, konservatoriai) priėmė 7 ar 8 mlrd. litų. Tik, kadangi bendras Valstybės ir Sodros biudžetas tais metais buvo beveik 40 mlrd., tai prisipažinus, kad visą savo kadenciją premjeras G.Kirkilas buvo opozicijos pastumdėlis, derėtų papasakoti ir anekdoto pabaigą – “tai kas gi tais metais išpūtė biudžetines išlaidas likusiais 30 mlrd.?”
5. Paskutinis LKP mohikanas, visų įmanomų ir neįmanomų titulų savininkas A.Brazauskas, kuris, pakilus 2009 m. 3-iojo ketvirčio BVP 5-6 % (lyginant su 2-uoju ketvirčiu!), iškart išlindo iš Turniškių ir nervingai pareiškė “šita Vyriausybė nekompetetinga ir turi pasitraukti”. Negana to jis pareiškė dar vieną globaliai pranašišką mintį (“Veidas”, Nr.45) “kodėl kitos valstybės sugebėjo iš duobės išlipti, o mes ne?”. Supratau, kad A.Brazausko “realybėje” krizė baigėsi. Džiugu, kai žmonėms krizė ima ir pasibaigia. Deja, pasaulis yra platesnis už Turniškes... ir už mistines “kitas valstybes”, kurios jau išlipo iš mistinės A.Brazausko duobės.
Marius Staskevičius
