Kad ir pavėluotai, norėčiau sureaguoti į p.G.Kirkilo tekstą: Kodėl bankininkai giria A.Kubiliaus Vyriausybę?
Pirmiausia dera atkreipti dėmesį, kad iš pagal teksto pavadinimą žadėto gausaus bankininkų būrio buvo užsipultas vienintelis, cituoju, “Atkakliai pristatinėjantis save “ekonomikos analitiku”, bankininkas G.Nausėda” (citatos pabaiga). Nesiginčysiu dėl žodžio “bankininkas” prasmės. Mano nuomone, tai banko savininkas, bet jei G.Kirkilas bankininką supranta, kaip banke dirbantį samdomą darbuotoją, tebūnie (nors tikiuosi jis banke dirbančios kasininkės arba valytojos bakininkėmis neišvadins).
Tačiau, jeigu, atkakliai pristatinėjantis save “politiku”, buvęs aukštosios partinės mokyklos studentas G.Kirkilas be propagandos mokslo dar remtųsi ir ekonomikos mokslu bei elementaria matematika, tai gal netektų viename trumpame tekste prirašyti šitiek fantastinių išvadų.
Dėl keliais kartais mažesnių palūkanų. Kadangi buitinėje lietuvių kalboje skaičius “keli” reiškia skaičių “nuo 4-rių” (t.y. 4 arba daugiau), o Lietuvos skolinimosi palūkanos minimos 7-9%, tai norėtųsi, kad p.G.Kirkilas patikslintų, kurie bankai kurioms šalims šiais laikais skolina už 1.5-2.5% metinių palūkanų? Tik nereikia painioti šiuose procentų žaidimuose Tarptautinio valiutos fondo. TVF yra atskira kategorija, “paskutinė instancija”, ir telieka tik užjausti šalis, kurios priverstos sutikti su TVF skolinimosi sąlygomis. Tikriausiai, net pati savanaudiškiausia opozicija nelinki savo valstybei Latvijos arba Islandijos likimo. Tam jau tinka valstybės bankroto sąvoka.
Visiškai neatitinka laiko pojūčio ir G.Kirkilo samprotavimai, kad krizę sukėlė bloga A.Kubiliaus Vyriausybės (ar “bankininkų”) politika. Kaip galėjo krizę sukelti Vyriausybė, kuri realiai pradėjo dirbti tik nuo 2009 m. sausio 1 d., kai “jos sukelta” krizė pasaulį, o tuo pačiu ir Lietuvą, supurtė 2008 metais? Negana to, daugelis 2009 m. finansinių sprendimų buvo priverstini dėl G.Kirkilo koalicijos priešrinkiminių populistinių viražų.
Ir kurie čia analitikai (pasak G.Kirkilo, negaunantys iš bankų atlyginimų) patvirtino, kad ekonominių negandų priežastys yra dabartinės Vyriausybės politikoje, arba išvertus į žmogišką kalbą – krizė prasidėjo 2009m.? Gal socialdemokratų partijos nariai? Kad ir tie vargiai, paskutinis finansų ministras R.Šadžius pats pripažino, kad dar 2008 vasarą (prieš pat Seimo rinkimus) slėpė nuo rinkėjų prastėjančius ekonominius rodiklius, o dar vienas, atkakliai pristatinėjantis save “ekonomistu”, LSDP pirmininkas A.Butkevičius polemikoje su D.Kreiviu sugeba kaip pagrindinę dabartinės Vyriausybės klaidą nurodyti... D.Kreivio magistrinį darbą.
Visgi esminis G.Kirkilo teiginys, kad krizę sukėlė (šiuo atveju net nesvarbu kada) bankininkai, o dabar jie patenkinti siurbia A.Kubiliaus, Lietuvos ir paprastų žmonių pinigus. Užtenka atsiversti bet kurią pastarųjų metų bankų finansinių rodiklių suvestinę ir mitas, kad dabartinė konservatorių-liberalų Vyriausybė dirba bankams, subliūkšta. Paimkime tik 2 didžiausius bankus Lietuvoje: “Swedbank” 2008 m. – pelnas 0.412 mlrd.Lt., 2009 m. – nuostolis 1.181 mlrd.Lt, “bankininko” G.Nausėdos SEB 2008 m. – pelnas 0.258 mlrd.Lt., 2009 m. – nuostolis 1.427 mlrd.Lt. Kituose Lietuvos bankuose tendencijos panašios.
Net ir įvertinant šių duomenų paklaidas, galimas manipuliacijas bei pakitusią tarptautinę finansinę būklę, manau, kiekvienam aiškus atsakymas, kuri Vyriausybė dirbo bankams (geriausiu atveju, miegojo), ir kuri Vyriausybė pagaliau ima braškinti bankų šonkaulius.
Marius Staskevičius
