Krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma didinti kapitalo pakankamumo rodiklį komerciniams bankams iki 8 proc., bet to nebuvo padaryta, sako buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė.
Pasak jos, toks žingsnis būtų pristabdęs Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į savo motininius bankus.
„Pati kalbėjau su Lietuvos banko valdybos nariais ir prašiau, kad pakeltų tą kartelę, nes tada tuos pinigus ne taip greitai būtų galima iš Lietuvos išvežti. Bet Lietuvos bankas to nepadarė ir būtų įdomu sužinoti, kodėl“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė M. Starkevičiūtė.
Ji taip pat sakė, kad Lietuva, sekdama Lenkijos pavyzdžiu, galėjo atsidaryti lanksčią Tarptautinio valiutos fondo kredito liniją.
„Lietuva galėjo atsidaryti liniją, net nesiskolinti, ką Lenkija ir padarė, už 1,5 proc. Gal iš mūsų būtų paprašę šiek tiek brangiau“, – tikino M. Starkevičiūtė.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė, kad Lietuva 2008-2009 metais neatitiko sąlygų, kad jai būtų leista pasinaudoti TVF kredito linija. Pasak jos, sąlygos buvo stabili išorės pozicija, prieiga prie finansų rinkų, nuosaiki infliacija, stabilus finansų sektorius, jokios rizikos valiutos kursui.
M. Starkevičiūtė taip pat tikino, kad I. Šimonytė atsisakė su ja aptarti galimas priemones ir „klausė tik nurodymų iš Prezidentūros“. I. Šimonytė tai neigia – pasak jos, „nebuvo nė vieno atvejo, kai būtų pati kaip nors parodžius poniai Starkevičiūtei duris ar jų neatidarius“.
Apie finansų krizės aplinkybes BFK liudijusi M. Starkevičiūtė kaltinimų pažėrė ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, esą ji galėjo pasipelnyti, investuodama į valstybės vertybinius popierius. Prezidentūra teigia, kad tokiomis investicijomis prezidentė norėjo paskatinti investuotojų pasitikėjimą Lietuva.
M. Starkevičiūtė Europos Parlamente dirbo 2004-2009 metais. Nuo 2015 metų ji yra Europos Sąjungos institucijų skaitmeninės ekonomikos ir finansinių paslaugų patariamųjų tarybų narė.
Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.
