Lapkričio 23-čiąją Gruzijoje visada buvo švenčiama Šv.Jurgio dieną. Lygiai prieš 5 metus Tbilisio centre prie parlamento šimtai tūkstančių Gruzijos gyventojų pradėjo revoliuciją. Šio pastato sienos mena, kaip tuometinis prezidentas Eduardas Ševardnadzė buvo priverstas nusileisti įpykusių gyventojų, kuriuos vedė jaunas lyderis Michailas Saakašvilis su aukštai iškelta rože rankoje, spaudimui ir atsistatydinti. Sekmadienį Gruzija minėjo penktąsias šios taikios Rožių revoliucijos metines, tačiau jas temdė karo su Rusija šešėlis ir žmonių nusivylimas, rašo „Lietuvos žinios“.
„Man iš tų rožių, su kuriomis pati buvau atvažiavusi iš Zugdidžio ir kelias paras išstovėjau prie parlamento, liko tik spygliai. Nors materialiai pradėjome gyventi kiek geriau - pradėjome savo mažą riešutų verslą, - po karo viskas nuėjo niekais, - sakė vakarinio Gruzijos rajono gyventoja Madona Šonija. - Drebame iš baimės, kad vieną rytą atsibusime po rusų batu - juk šalia administracinė siena su Abchazija“.
Pasak apžvalgininkų, vis mažiau žmonių Gruzijoje švenčia Rožių revoliuciją, nes mano, jog būtent jos organizatoriai įstūmė žmones į skurdą ir sunkius išbandymus. Skundų, kad nėra darbo ir trūksta pinigų paprasčiausioms gyvenimo reikmėms, galima išgirsti visur, ypač parduotuvėse ir turgavietėse, kur produktai ir būtiniausios prekės vis brangsta.
Pasigenda demokratijos
Gruzijos laimėjimus prieštaringai vertina ir politologai.
Pasak BBC, Vakarų vyriausybių ir ypač Vašingtono remiamas M.Saakašvilis pradėjo kovą su korupcija ir pritraukė rekordiškai daug užsienio investicijų, kurios padėjo Gruzijos ekonomikai 2007 metais pasiekti 12 proc. augimą. Tačiau pastaruoju metu M.Saakašvilis vis dažniau kaltinamas autoritariškomis tendencijomis, ypač kai pernai policija išvaikė dešimtis tūkstančių prieš vyriausybę protestavusių žmonių. Jis kritikuojamas ir dėl to, kaip vyriausybė vadovavo rugpjūčio karui, per kurį Rusijos pajėgos įžengė į Gruziją.
Pasak politologo Ramazo Sakvarelidzės, nestebina, kad jauni ir karšti lyderiai daro lemtingas klaidas, bet atleisti mokytojams, šiuo atveju - JAV, kurios „tikėjosi iš savo eksperimento demokratijos, o gavo diktatūrą“, kur kas sunkiau.
„Tai, kad Gruzija vėl tapo prašinėtoja ir pati nesugeba išspręsti ekonominių problemų, ją nubloškė bent 12-20 metų atgal. Manau, kad pas mus čia prasideda rimta finansų ir ekonomikos krizė: investicijų nėra, apyvarta privačiame sektoriuje visiškai smuko, atsirado daug humanitarinių problemų, prisidėjo tūkstančiai naujų pabėgėlių“, - mano Gija Chuchašvilis.
Dar vienas kritikas Paata Zakareišvilis nurodo, jog M.Saakašvilis veiksmingai išsprendė tik vieną problemą - Aslano Abašidzės ir Adžarijos, kurioje dabar nėra politinio separatizmo. Esama ir teigiamų ekonomikos administravimo rezultatų - yra elektros, dujų, bet taip buvo ir Stalino epochoje, kai „visi sėdėjo šiltai ir buvo šviesa, bet nebuvo jokių laisvių“.
Paskui Graikiją ir Honkongą
Kur kas daugiau teigiamų dalykų įžvelgia politologas Aleksandras Rondelis: patikimai dirba Gruzijos valstybės institucijos ir tarnybos, jos net per karą dirbo be pertrūkių, darniai veikia bankų sistema. Jei Gruzijai bus leista ramiai eiti į priekį, per 10-15 metų ji taps valstybe, panašia į septintojo ir aštuntojo dešimtmečio Graikiją.
Beje, pernai vienoje kalbų M.Saakašvilis teigė, jog Gruzijai reikės tik kelerių metų, kad ji pasiektų Singapūro ir Honkongo lygį.
