Buvusio Lietuvos krepšinio rinktinės, LKL bei užsienio klubų žaidėjo Mariaus Prekevičiaus pastangomis 2011 metais buvo įkurtas Gargždų miesto krepšinio klubas. Ekipa sėkmingai pasirodė Regioninėje krepšinio lygoje (RKL) ir debiutavo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Tačiau čia gargždiškiai sužaidė tik du sezonus – antrajame liko paskutiniai ir buvo priversti grįžti atgal į RKL. Nepaisant nuopuolio, M. Prekevičius, „Gargždų-Bremenos“ prezidentas, džiaugiasi komanda, nes joje gali pasireikšti vietiniai miesto gyventojai, teigiama pranešime spaudai.
Prieš tris metus jūsų pastangomis buvo įkurta „Gargždų“ krepšinio komanda. Ar džiaugiatės darbo rezultatu?
Džiaugiuosi, nes Gargždų miestelis ilgai neturėjo panašios komandos. Mano tikslas buvo ją atgaivinti.
Po 2012-2013 metų sezono Gargždų komanda iškrito į RKL. Komandai buvote išsikėlę aukštesnius tikslus?
Niekada nesitiki, jog liksi paskutinis, bet labai didelių tikslų sau nekėlėme. Didžiausias tikslas - kad jauni žmonės, moksleiviai ir studentai, galėtų žaisti krepšinį, o ne gatvėmis trintųsi ar prie kompiuterių sėdėtų.
Per 2012-2013 metų sezoną Gargždų komanda iškovojo 6 pergales ir patyrė 28 pralaimėjimus. Kaip pakomentuotumėte tokius komandos rodiklius?
Juos daug kas įtakojo. Vienas faktorių - finansavimas. Negalėjome įsigyti pajėgesnių žaidėjų, kad galėtume siekti aukštesnių tikslų. Tačiau tokioje situacijoje daugiau žaisti gavo jaunesni žaidėjai ir aš vis tikiuosi, kad jie tobulės ir vėliau, kitose komandose, galės uždirbti pinigus.
„Gargždai-Bremena“ reguliariajame sezone nugalėjo lygos čempionus „Mažeikius“, vėliau įveikė ir finalinio ketverto dalyvę Jonavos „Triobet“. Kaip gimdavo tokios netikėtos pergalės?
Tikriausiai visos NKL komandos sutiktų, kad Gargžduose laimėti yra sunku. Ir aš džiaugiuosi, kad praėjus vos trims metams nuo klubo įkūrimo, užsiklijavome tokią etiketę. Tai ir trenerio, ir sirgalių nuopelnai, kurie savo išmone daro šou. Todėl dabar kitas iššūkis, kad komanda būtų stipri ir išvykoje, ne tik namuose.
Kokie „Gargždų-Bremenos“ ateities planai?
Tikimės grįžti į NKL. Tik negaliu pasakyti, kada.
Ką keisite komandoje? Turite konkrečių planų?
Sunku pasakyti. Kalbame apie antrą ir trečią pagal pajėgumą lygas, jos kiekvienais metais gali labai keistis. Labai yra mažai komandų, kurios išlaiko tuos pačius žaidėjus ar trenerius. Viskas priklauso nuo finansinių galimybių ir nuo žaidėjų.
Jūs pats, būdamas NKL komandos prezidentu, šiais metais žaidėte Irane. Kokie įspūdžiai?
Išvykęs nesigailėjau. Irane įgijau naujos patirties. Naujos pažintys. Toks tas Iranas – įdomus. Įdomu ten nuvažiuoti, pabuvoti. Kitokia kultūra, kitoks krepšinis.
Su kuria Lietuvos lyga būtų galima sulyginti Irano krepšinį?
Ten tikriausiai nėra tokių komandų kaip Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Lietuvos rytas“. Galvoju, kad Irano pirmos dvi komandos turėtų šansų būti LKL turnyrinės lentelės viduryje. Komandos turi daug legionierių, jų finansavimas didelis. Jei komanda turi legionierių, vietiniams nuo to tik geriau – jie iš jų mokosi.
Esate užsiminęs apie galimą trenerio karjerą?
Aš savęs tikrai nematau Gargždų komandos treneriu. Mano veikla šiek tiek kitokia, darau kitus darbus. „Gargždams“ visada padėsiu. Visada sakiau ir sakysiu, kad Gargždų komanda turi būti miestelio gyventojų saviraiškos vieta. Kad joje galėtų žaisti jauni vietiniai krepšininkai. Apie kitų klubų treniravimą galvoju. Žmonės mane siūlo vieniems, kitiems. Apie trenerio karjerą mąstau, bet sprendimų kol kas nepriėmiau.
