Spaudimas. „Žalgiris“ nuo pirmųjų sezono rungtynių ne kartą pasitikdavo varžovus, imituodamas visos aikštelės spaudimą ir taip sutrukdydamas jiems ramiai pasirengti poziciniam puolimui. Stambule iki antrojo kėlinuko vidurio kauniečių spaudimas įgavo naujų spalvų, kai buvo bandoma dvigubinti gynybą prieš kamuolį gavusį įžaidėją. Klasikinio spaudimo atveju, tą paprastai daro mažieji krepšininkai, kai aukštaūgiai po vieną stovi ties vidurio linija ir maždaug savo aikštės pusėje ties baudos metimo linija, stengdamiesi išgaudyti galimus ilgus perdavimus bei pasitikdami varžovus be kamuolio. „Žalgirio“ pasiūlytas spaudimas buvo naujoviškas, nes gynėjui padėdavo vienas iš priekinės linijos žaidėjų, todėl nekeista, kad perimti kamuolio nepavyko nė vieno karto. Negana to, „Anadolu Efes“ tiesiog ramiai išvengdavo pinklių, susidarydavo kiekybinę žaidėjų persvarą ir užbaigdavo greitas atakas. Nuo antrojo kėlinuko 4-osios minutės Kauno krepšininkai grįžo prie jau tradicinio „netikro“ paspaudimo. Tuo tarpu pirmojo kėlinuko pabaigoje aikštelės šeimininkų vienintelį kartą panaudotas spaudimas vos nesibaigė prarastu kamuoliu.
Nesubalansuotas penketas antrojo kėlinuko pradžioje. Ne pirmą kartą šiame sezone Joanas Plaza, turėdamas labai ilgą atsarginių suolelį, drąsiai išima iš žaidimo startinį penketuką, kuriam suteikia papildomas poilsio minutes ir nerizikuoja atiduoti iniciatyvos varžovams. Penktadienį tapome atkakliose rungtynėse praktiškai nepasitaikančio epizodo liudininkais, kai vienu metu buvo pakeistas beveik visas aikštelėje buvęs penketukas (Mindaugas Kuzminskas, Jeffas Foote'as, Mario Delašas ir Rimantas Kaukėnas). Tokiu ledo rituliui įprastu veiksmu Plaza buvo priverstas taisyti situaciją, kai iš pirmavusios komandos „Žalgiris“ tapo besivejančiąją. Ir nieko keista: Delašas į krepšį praktiškai nežiūrėjo, Foote'as visada yra visiškai priklausomas nuo įžaidėjo veiksmu, Kuzminskui kamuolio niekas nedavė, Lafayette'as, pirmą kartą rungtynes pradėjęs nuo atsarginių suolelio, siautė tarsi nutrūkęs nuo grandinės, o Kaukėnas reguliariai ieškojo būdų, kaip prarasti kamuolį kuo paprastesnėse situacijose. 4 minutės chaoso kainavo daug, nes iki tol kontroliavę situaciją ir diktavę žaidimo tempą, Lietuvos čempionai žaidimą į savo rankas susigrąžino tik trečiajame kėlinuke. Reikia tikėtis, kad Plaza iš savo klaidų mokosi ir ateityje bus atsargesnis.
Puolimo „du prieš du“ pakeitimas. Pirmoje dvikovos pusėje „Anadolu Efes“ pakankamai užtikrintai saugojosi nuo „Žalgirio“ bandymų sužaisti „du prieš du“, panaudodama būtent kauniečių ginklą, kai aukštaūgis užkirsdavo kelią perdavimui ir priversdavo su kamuoliu esantį varžovų gynėją atsitraukinėti atgal, neleisdamas pasinaudoti užtvaros suteikiamu pranašumu. To užtekdavo, kad prie varžovo grįžtų ties užtvara užstrigęs komandos draugas. Po pertraukos trečiajame kėlinuke turkų gynyba suįžūlėjo tiek, kad dar neįvykus užtvarai Keremas Gonlumas iškart šokdavo su kamuoliu buvusio kauniečio link. Tai ypač suintensyvėjo po Marko Popovičiaus tritaškių serijos. „Žalgiriui“ prireikė daugiau nei 2 kėlinukų surasti tokios gynybos priešnuodžių. Juos rado Jaaberas ir Lafayette'as, kurie nebesistengė surasti galimybės perdavimui, o ėmė įkirtinėti į tarpą tarp „dėžutę“ bandančių atlikti varžovų – ką matėme darant Vassilį Spanoulį rungtynėse Pirėjuje. Tai dvikovos pabaigoje atvėrė kelius standartiniam „du prieš du“, būtent po jo Darjušas Lavrinovičius užbaigė ataką dėjimu su varžovo pražanga, kuris pateko į Eurolygos gražiausių epizodų dešimtuką.
Aukštaūgių darbas gynyboje. Šiose rungtynėse man labai patiko stebėti „Žalgirio“ aukštaūgių darbą gynyboje. Jei kuris nors vienas aukštaūgis pakildavo ties tritaškio linija, antrasis praktiškai visada pasilikdavo apačioje tam, kad „sugaudytų“ visus galimus įkirtimus po užtvarų. Tačiau taip, kad jo tiesioginis oponentas taip pat neliktų be priežiūros. Antrajame kėlinuke Paulius Jankūnas, suklaidintas imitavusio užtvarą Gonlumo, nusekė paskui jį link tritaškio linijos, todėl pavėlavo sugaudyti D. Lavrinovičiaus paleistą Semihą Ardeną ir buvo „apdovanotas“ pastarojo dėjimu bei asmenine pražanga, tačiau tokios klaidos buvo pavienės. Kiek sunkiau sekėsi Foote'o ir Delašo duetui, stokojusiam mobilumo ir greičio.
Marko Popovičius. Visi viską matėte savo akimis, todėl nėra ką daug rašyti. Galima tik pajuokauti, kad galbūt kroatui verta kas antrose rungtynėse tritaškių neįmesti, kad, analogiškai, kas antrose demonstruotų tokius taiklumo stebuklus, kurie varžovus pasiųstų į gilų nokdauną, o „Žalgiriui“ beliktų išlaikyti susikrautą pranašumą.
