Prieš čempionato pradžią iki pat paskutinės dienos nežinioje dėl savo ateitis buvęs Martynas Pocius po truputį tampa vienu Lietuvos rinktinės lyderių. Į geriausio šeštojo žaidėjo prizą pretenduoti galintis gynėjas tikina, kad jo sportinė forma vis dar kyla į viršų, o rungtynėse su ispanais komandai labiausiai reikės šaltų nervų.
„Mums reikia drausmės. Jei atsiliksime, neturime bandyti iš karto visko atsigriebti. Mums reikia ramiai, žingsnis po žingsnio, juos palaužti ir gerai žaisti visas keturiasdešimt minučių", – patogiai įsitaisęs žurnalistams skirtoje Izmiro „Halkapinar" arenos tribūnoje dėstė M.Pocius.
– Martynai, kaip praėjo laisvadienis?
– Normaliai. Ryte gavome šiek tiek poilsio, kad buvo labai gerai. Ypač tai, jog galėjome išsimiegoti. Pavalgėme, po pietų dar šiek tiek pamiegojome, o vakare surengėme treniruotę.
– Ar tai, ką išvydai čempionate, yra panašu į tai, ko tikėjaisi?
– Dar sužaidėme tik dvejas rungtynes ir gavome laisvą dieną, todėl to rungtynių maratono dar nebuvo. Čempionatas yra labai aukšto lygio, nes niekas nežino, kad gali laimėti vienas ar kitas rungtynes. Tie patys ispanai pralaimėjo pirmas rungtynes. Čempionatas prasidėjo ir visos priešsezoninės rungtynės nėra svarbios. Viskas prasidėjo nuo nulio.
– Dvi pergalės po dviejų rungtynių. Kas toliau?
– Toliau bandysime gerinti savo žaidimą ir siekti tik geresnių rezultatų.
– Girdėjai, kad Lietuvos rinktinės sirgaliams į areną bus draudžiama įsinešti būgnus?
– Manau, kad tai yra keistas FIBA sprendimas, bet jie tokių taisyklių sugalvoja daug. Tarkim, teipai turi būti tik odos arba aprangos spalvos. Bet čia jų čempionatas, jų ir taisykles.
– Gana įdėmiai stebėjai Ispanijos ir Naujosios Zelandijos komandų rungtynes. Ar ispanų žaidimas pasikeitė nuo to, kurį jie demonstravo pasirengimo etape?
– Jie daugiau rungtynių žaidė namie ir buvo labiau atsipalaidavę, nes namuose rungtyniauti visada lengviau. Dabar yra neutralios sienos, skirtingų šalių sirgalių palaikymas. Nenoriu sakyti, kad jie labiau susikaustę, bet jų susikaupimas kažkoks kitoks. Bet tuo pačiu negalima pasakyti, kad jie labai palaužiami. Su ispanais reikia kovoti visas keturiasdešimt minučių.
– Zelandai turėjo Kirką Penney, kanadiečiai pasižymėjo fizine jėga. Kokios ispanų stipriosios pusės?
– Jie jų turi labai daug. Reikia nebent silpnųjų pusių ieškoti. Jie bėga į greitą puolimą, turi ir gerus gynėjus, ir gerus aukštaūgius, ir gerus trenerius. Ispanai – tikrai gerai sukomplektuota komanda.
– O tada kokios silpnosios pusės?
– Mums reikia drausmės. Jei atsiliksime, neturime bandyti iš karto visko atsigriebti. Mums reikia ramiai, žingsnis po žingsnio, juos palaužti ir gerai žaisti visas keturiasdešimt minučių. Tikėkimės, kad tada rezultatas bus.
– Pats kiekvienose rungtynėse atrodo žaidi vis geriau ir geriau. Kaip pas vertini savo žaidimo kreivę?
– Su lig kiekvienomis rungtynėse aikštelėje jaučiuosi vis geriau ir užtikrinčiau. Tai kol kas džiugina. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau.
– Ar tai, kad šeima čia, padeda?
– Stengiuosi į tai daug dėmesio nekreipti. Žinau, kad yra žmonės, kurie palaiko, žinau, kad daug šeimos Lietuvoje žiūri per televizorių. Žinau, kad to palaikymo turiu ir stengiuosi jų nenuvilti.
Eimantas Skersis
