Pradėjus D.Grybauskaitei eiti prezidentės pareigas, atsirado blaškymosi Lietuvos užsienio politikoje. Šis blaškymasis kenkia Lietuvos Rytų politikai ir tuo pačiu apčiuopiamai negali pagerinti santykių su Rusija. Manau, šios jos norimos naujovės yra susijusios su darbu Europos Komisijoje ir atvažiavusi ji pažvelgė į Lietuvos užsienio politiką Briuselio akimis.
Turime pripažinti, kad D.Grybauskaitės kritika Rytų vertybinei politikai yra pagrįsta ir išryškino Lietuvos užsienio politikos silpnąsias vietas. D.Medvedevo atsakymas dėl dalyvavimo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejaus iškilmėse ir Lietuvos prezidentės gražus pakvietimas atvykti į Maskvą tik patvirtino, kad Lietuva turi susirūpinti ne vykdoma politika, bet savo įvaizdžiu, retorika, simboliais, reikiama propaganda Vakarų Europos sostinėse. Dabar Lietuva panaši į isterišką ir savo galimybes pervertinančią, aršiai antirusišką valstybę, kuri tik vykdo destrukcija ES ir Rusijos santykiuose. Taip pastaruoju metu mes tampame vieniši ir mūsų niekas nepalaiko (net Lenkija su Latvija). Tai didelis Rusijos diplomatijos laimėjimas, kuri sugebėjo izoliuoti Lietuvą. Teigiamai vertinu ir netgi prijaučiu prezidentės netikėtiems, nestandartiniams, drąsiems politiniams judesiams, nes, manau, kad kaip tik jie gali išvesti Lietuvą iš susidariusios tarptautiniuose santykiuose izoliacijos. Tik šiems politiniams judesiams reikia reikiamo vadovo talento bei komandos intelektualinių ir kitų resursų. Šioje srityje prezidentė uoliai dirba, tačiau rezultatų dar nematyti.
D.Medvedevas, savo atsakymu D.Grybauskaitei, išnaudojo progą parodyti Rusijos gerumą ir Lietuvos blogumą arba, kitaip sakant, neigiamą išankstinį nusistatymą Rusijos atžvilgiu. V.Adamkaus laikais užsienio politika klojosi neblogai: ji susilaukė pritarimo tiek užsienyje, tiek pačioje Lietuvoje. Tačiau į kadencijos pabaigą ji pradėjo strigti – Lietuva vis dažniau tapdavo vieniša ir savo pareiškimais įžeidusi Rusiją, kuri neapsikentusi atsakydavo diplomatinėmis ar ekonominėmis priemonėmis. Iš dalies pritardamas D.Grybauskaitės kritikai neteigiu, kad Lietuvos Rytų politika bloga ir visą užsienio politiką reikia keisti. Tikrai ne. Tuo labiau, kai ji yra patvirtinusi savo teisingumą ir rezultatyvumą. Turime suprasti, kad ją reikia tobulinti ir vykdyti korekcijas. Suprantama, kad Vytauto Didžiojo laikais vykdytos izoliacijos pralaužimo vykdymo lygio prezidentė nepasieks, bet šioje srityje su jos pažintimis gali daug padėti. Gabumų tam taipogi turėtų būti. Jei suprasime korekcijų būtinumu, o ne esminės politikos keitimu – Lietuvos užsienio politika vėl bus monolitinė. Vėl galėsime judėti pirmyn.
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt