Kauno apygardos teismas pakartotinai baigia nagrinėti rezonansinę bylą – saviškių nužudyto ir iki šiol nesurasto Daktarų gaujos šulo Rimanto Ganusausko – Mongolo našlės plėšimu bei sunkiu kūno sužalojimu kaltinamo jau daugelį metų Londone gyvenančio kauniečio Mindaugo Navadunskio (33 m.) baudžiamąją bylą.
Prokurorai prašo įkalinimo
Iš Didžiosios Britanijos į teismo posėdžius nuolat važinėjančiam M. Navadunskiui teliko tarti paskutinį žodį ir teisėjo Romualdo Lincevičiaus vadovaujama teisėjų kolegija pasitarusi paskelbs nuosprendį.
Teisiamajam pateikti įtarimai, kad jis dar 1997 metais drauge su dar trimis, iki šio nenustatytais bendrininkais apiplėšė Mongolo pravardę turėjusio R. Ganusausko našlę Loretą Ganusauskienę, bei sprukdamas esą peiliu sunkiai sužalojo jį sulaikyti mėginusį L.Ganusauskienės kaimyną Raimundą Gudeliauską.
Už plėšimą ir kūno sužalojimą prokurorai prašo M. Navadunskiui skirti subendrintą 8 metų bausmę bei priteisti atlyginti 11948,20 litų jo ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos išlaidas bei 1530,60 litų kainavusias dabar Italijoje gyvenančios L. Ganusaukienės keliones į teismą.
Ieškoma Daktarų šešėlio?
Savo ruožtu, M. Navadunskio advokatas Egidijus Bičkauskas prašo jo ginamąjį visiškai išteisinti, teigdamas, jog nuo pat pradžios šis nusikaltimas buvo tiriamas su daugybe procesinių pažeidimų, o kaltinamoji medžiaga daugiausiai paremta tik labai abejotinai atliktomis įtariamojo atpažinimo iš nuotraukų procedūromis, bei prieštaringais liudininkų parodymais.
E. Bičkauskas neatmetė, kad anuomet Kauno teisėsaugininkų jau beveik numarintą bylą Generalinė prokuratūra atnaujino tik dėl to, kad joje minimos su garsiąja Daktarų grupuote siejamos pavardės.
Teisininko teigimu, byloje nėra ne tik įrodymo, bet net ir operatyvynių medžiagų apie net mažiausius ryšius su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.
2010 metų gruodžio pradžioje Kauno apygardos teismas jau buvo nutraukęs šią baudžiamą ją bylą suėjus senaties terminui, tačiau šių metų kovą Lietuvos apeliacinis teismas patenkino prokurorų skundą bei gražino ją nagrinėti iš naujo.
M. Navadunskio gynėjas Apeliacinio teismo sprendimo rezoliucinės dalies neskundė, tačiau kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą dėl to sprendimo motyvacijos.
Aukščiasis teismas tokio pobūdžio skundo nusprendė nenagrinėti.
Mažiausias – aršiausias?
Beveik prieš 15 metų – 1997 metų sausio 25-osios vakarą į L.Ganusauskienės butą K. Griniaus gatvėje Kaune įsibrovę užpuolikai sumušė buto šeimininkę ir surišę paliko gulėti ją ant grindų.
Kailiais prekiavusi moteris, juos įsileido pati, nes tą dieną telefonu kartus ja skambinęs Rusijos piliečiu prisistatęs vyriškis esą pageidavo įsigyti kailinius.
Nors klientas rusiškai kalbėjo su akcentu, tačiau L. Ganusauskienė tariamam pirkėjui duris atrakino nedvejodama.
Plėškai išpuoliui buvo pasiruošę – atsinešę net kelias talpias rankines. Į jas susikrovė ne tik jiems patikusią garso ir vaizdo aparatūrą, kitus brangius daiktus, bet ir vos po dešimt litų kainuojančias žvakides.
Paslėptus juvelyrinius dirbinius ir pinigus atidavė pati buto šeimininkė, kepurę su snapeliu užsitraukęs pats mažiausias ūgiu iš užpuolikų įrėmė peilį jos sūnui į kaklą ir pagrasino berniuką papjauti.
Bendra bandyto pagerobti turto vertė – 36350 litų.
Tačiau nenaudėlių užmačios sužlugo, kai triukšmą Loretos bute išgirdę kaimynai išjungė šviesą bei apgulė lauko duris. Tokios įvykių eigos nesitikėję nusikaltėliai prisidengė L. Ganusauskiene, kaip įkaite ir bandė sprukti, pasiėmę tik pinigus ir brangenybes.
Jau tarpduryje įkaitė buvo pakeista į jos gelbėti atskubėjusią dukrą Ernestą.
Du plėšikai stūmė Ernestą prieš save ir veržėsi lauko durų link. Trečiąjį užpuoliką sugriebė tuo metu apsaugoje dirbęs L. Ganusauskienės kaimynas R. Gudeliauskas, tačiau tuo metu kažkas jam dūrė peiliu į pilvą ir sunkiai sužalojo.
Vėliau sužeistasis tvirtino, kad jį sužeisti galėjo tik paskutinis iš buto bėgęs plėšikas, kuris, anot L. Ganusauskienės, ir buvo tas aršusis mažiukas.
Pažino iš nuotraukų
Plėšikai prasiveržė ir pabėgo tik palikę dalį pagrobti vertingų daiktų bei savo asmenines rankines.
Tad į pareigūnų rankas pakliuvo įtariamiesiems priklausiusių apatinio vyriško trikotažo ir dujinis pistoletas.
L. Ganusauskienė nurodė galimą šio užpuolimo užsakovę – vieną tuometinio verslo partnerę, kuri padėdavo pardavinėti kailius. Moterys nesutarė dėl pinigų.
Atrodė, jog įtariamųjų sulaikymas – tik laiko klausimas, juo labiau, kad po kurio laiko Ernesta „atsiminė“, kad žemaūgis plėšikas – tai jos buvęs bendramokslis iš paralelinės klasės Mindaugas Navadunkis.
Įtariamąjį M. Navadunskį iš jiems pateiktų nuotraukų atpažino ir sužeistasis bei dar 2 įvykio liudininkai, bei pati nukentėjusioji. Dauguma iš jų tai padarė tik po to, kai tuomet pagrindinis Kauno dienraštis jau buvo paskelbęs žinutę apie tai, kad sunkaus nusikaltimo padarimu įtariamas Mindaugas ieškomas ir išspausdinęs jo nuotrauką.
Legalus „bėglys“
Tačiau jokia M. Navadunskio paieška tuo metu net nebuvo paskelbta ir vyriškis vasario 15 dieną visiškai legaliai išskrido į Londoną.
Šiai kelionei Mindaugas ruošėsi ir bilietus skrydžiui nusipirko dar gerokai prieš L. Ganusauskienės apiplėšimą, tad teisėsaugininkų vėliau eskaluota žinia, kad įtariamasis pabėgo, sužinojęs, kad yra ieškomas – tėra atsitiktinis sutapimas.
Mindaugas neslepia, kad ir buvo pats perkaitęs tą nelemtą žinutę laikraštyje, tačiau nesijautė niekuo nusikaltęs, tad negavęs jokio oficialaus kvietimo ar raginimo atvykti į policiją, nutarė nekeisti ilgai puoselėtų savo ateities planų.
Tyrėjai į bylą įsegė pažymas, kad M. Navadunskio bute niekas neatidaro durų, o tėvai ir giminės bei kaimynai nerasti namuose, todėl ir neapklausti.
Tačiau net tariamo bėglio teta, kuri jam skolino pinigus kelionei į užsienį visą laiką tvirtino, kad jos šeimos niekas neieškojo ir neapklausė.
Tik birželio mėnesį pagaliau buvo paskelbta įtariamojo apklausa, Kauno miesto apylinkės teismas už akių nusprendė jį suimti. Nors tuo metu niekur nesislapstęs vyriškis su savo pasu jau buvo sėkimingai perėjęs visas procedūras britų sostinės Londone esančiame Hitrou oro uoste, legaliai įsikūręs ir įsidarbinęs Didžiosios Britanijos sostinėje.
Metams bėgant M. Navadunskis vedė savo draugę, Londono merijoje oficialiai užregistravo jiems gimusią dukrelę ir, pasiėmęs paskolą banke, nusipirko namą vienoje iš pagrindinių Londono zonų.
Sugrąžintas ne savo noru
2006 metais Lietuvos Generalinės prokuratūros pareigūnai pradėjo intensyviai rinkti informaciją apie Kauno kriminalinio pasaulio legendą Henriką Daktarą bei jo vadovaujamą nusikalstamą susivienijimą ir peržiūrinėdami visas, bent šiek tiek su tuo susijusęs, tačiau neištirtas bylas, archyve aptiko ir L. Ganusauskienės apiplėšimo tyrimo medžiagą.
Nors iš bylos jau buvo dingę nemažai įkalčių, tarp kurių buvo ir jau minėtas pistoletas, ir imtymusis vyriškas trikotažas, o teisėsaugoje jau nebedirbo, nes buvo atleisti ar nušalinti kone visi su šia istorija susiję pareigūnai, ikiteisminis tyrimas vėl buvo atnaujintas, tačiau 2006 metų lapkričio pabaigoje buvo išduotas Europos arešto orderis suimti M. Navadunskį.
Nors Mindaugas tuo metu pats siūlėsi atvykti į Lietuvą ir duoti parodymus, mainais už teisę likti su šeima ir neprarasti darbo, mūsų prokurorai su tuo nesutiko. Tad 2007 metų birželio mėnesį „besislapstantis bėglys“ buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir po atitinkamų procedūrų perduotas Lietuvai.
Įtariamasis pats siūlėsi patikrinti jį „melo detektoriumi“, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta tariamai dėl tyrimo brangumo.
Net ir tada, kai kai atsirado galimybė padaryti tai nemokamai, poligrafo nutarta nenaudoti.
Paskutinė lemtis – gruodžio 30 d.
Net 4 mėnesius tardymo izoliatoriuje išbuvęs įtariamasis buvo išleistas tik pasižadėjęs niekur neišvykti ir periodiškai registruotis policijoje, tačiau vyriškiui reikėjo ne tik rūpintis Anglijoje likusia šeima, bet ir mokėti palūkanas bankui.
Susirasti darbo krizės ištiktoje Lietuvoje buvo neįmanoma, o ir sėkmės atveju vargu ar buvo galima tikėtis bent kiek padoresnio uždarbio.
Visą finansinę naštą teko atlaikyti britų salyne padavėja dirbančiai M. Navadunskio žmonai, kol tą bylą nagrinjęs teisėjas Arūnas Paštuolis leido teisiamajam tarp teismo posėdžių išvykti į Didžiąją Britaniją.
Buvusiojo darbo Mindaugas neatgavo, tačiau įsidarbino lengvojo automobilio vairuotoju ir taip galėjo sudurti galą su galu. Nors jau 2007 metais buvo suėjęs nusikaltimo padarymo 10 metų senaties terminas (pagal senąjį Baudžiamąjį Kodeksą) ir net, jei ir būtų buvęs kaltas, M. Navadunskis nebegalėjo būti teisiamas.
Tačiau prireikė dar kone ketverių metų, kol lietuviškoji Temidė nutraukė baudžiamąją bylą suėjus senaties terminui ir išklausęs teismo sprendimą Mindaugas neslėpė džiaugsmo ašarų.
Lengviau atsikvėpti jaunos šeimos galva galėjo tik trumpam, nes Kauno apygardos teismo nutartį prokurorai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui ir to paties proceso katilas dar labiau aptrūpėjusius nebedirbančių tyrėjų kažkada surinktus įrodymus ir bėgant metams „atminį netikėtai atgaunančių“ liudininkų parodymus pervirė iš naujo.
Gruodžio 30 d. M. Navadunskis tars savo paskutinį žodį, o likus vienai dienai iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, ar 2012-uosius jis sutiks su šeima Londone, ar pataisos namuose Lietuvoje.
Remigijus RAINYS
Taip pat skaitykite:
Kas apiplėšė Mongolo našlę? Istorija tęsiasi
