Nors dauguma lietuvių džiaugiasi, ne vienas mokslininkas suabejojo, kaip vos per porą dienų galėjo būti atrastas toks svarbus šaliai dokumentas. Keltas ir klausimas, kaip tai pavyko Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui.
Kaistant diskusijoms pasisakė ir atlikėjas Marijonas Mikutavičius. Jis nevyniodamas žodžių į vatą rėžė, kokia yra situacija.
"Kaip supratau, užuot tiek metų kėlus teorijas, pasakojus legendas, rietus istorijas, diskutavus iki užkimimo, vienam bičui tereikėjo pakelti subinę ir viską išsprendė per dvi dienas. Ir kaip jam šovė tiesiog jokiam istorikui nepavaldi mintis pasirausti archyvuose? Tegul nemeluoja, pats tikrai nebūtų sugalvojęs. Basanavičius per pilnatį turėjo pasirodyt palei kapines ant ugninio žirgo ir nurodyt. "Eik Vokietijon, Mažyli, -- turėjo sakyt, -- archyvuosna neprigulmybės aktas guli". "Kaip tas gali būt, -- netikėjo Mažylis, -- tai jis ne bičių avily? Ne Smetonos surdute insiūtas? Ne skrynioj ąžuole ties Šeštokais?". "Archyvuosna, sakau", -- rūsčiai riktelėjo Basnavičius. "Bet nuo kada doKOmentai archyvuose guli", -- nerimo Mažylis. Tada gavo nuo patriarcho lazda kupron ir padarė tai, ko joks istorikas nebuvo sugalvojęs. Su švente visus", - savo socialinio tinklo "Facebook" paskuroje rašo M. Mikutavičius.
Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje.
Akto originalas buvo perduotas J.Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai. Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad jį gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.
Verslininko Dariaus Mockaus kontroliuojamas koncernas „MG Baltic“ yra pasiūlęs milijoną eurų už 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto originalą.
L.Mažylis sakė, kad ieškoti akto jį paskatino valstybės atkūrimo šimtmečio artėjimas.
