„Žalgirio radijo“ klausytojai trečiadienio popietę turėjo unikalią galimybę tiesioginėje laidos transliacijoje išgirsti kalbant vieną žalgiriečių. Mindaugas Kuzminskas nepagailėjo savo laiko ir atsakinėjo į laidos vedėjų Redos Lišauskaitės ir Vaido Leliugos bei gerbėjų užduodamus klausimus.
Paklaustas kokią muziką mėgsta Mindaugas ilgai nesvarstė ir pasakė, jog daugiausiai klausosi lietuviškos muzikos. Tačiau prireikus išsirinkti ir vieną jų padainuoti krepšininkui nebuvo lengva.
Pateikiame jums pokalbį su Mindaugu Kuzminsku:
- Ar jau spėjai įsigyti Joano Plazos knygą „Andželinos paklodės“?
- Knygą turiu. Buvau jos pristatyme Vilniuje, tuomet ją ten ir nusipirkau, net ne vieną. Knygos dar nespėjau perskaityti, bet jau pradėjau ir tuo džiaugiuosi. Galvoju, jog ją skaitysiu, kai su komanda keliausim žaisti į Rusiją. Tada lėktuve atsisėsiu ir skaitysiu taip, kad treneris matytų, gal padaugės minučių skaičius aikštelėje (juokiasi).
- Kokiais prietarais tiki, gal turi kokias nors laimingas kojines?
- Pataikė! (juokiasi) Turėjau tokias kojines. Sužaidžiau su jomis keletą rungtynių ir pamačiau, kad neblogai sekasi. Ant vienos iš jų užsirašiau savo marškinėlių numerį, o ant kitos – „kuzma“ ir įsidėmėjau kurią ant kurios kojos dėti. Gaila jos suplyšo kaip tik „Top 16“ etapo pradžioje, gal būt dėl to ir nesisekė.
- Ar augini kokį nors gyvūną?
- Dabar jau nieko neauginu. Atsimenu kai man buvo septyneri metai, tėvai gimtadienio proga padovanojo zuikį. Kai pirkome sakė, jog gyvens 5-6 metus, bet jis pas mane išgyveno 12 metų. Na, o po to, kai žaidžiau Šiauliuose, manęs paklausė kokia yra mano svajonė, tai aš atsakiau, kad norėčiau pagauti auksinę žuvelę, kuri išpildytu mano tris norus. Ir tada per gimtadienį, kažkoks anonimas padovanojo man akvariumą su auksine žuvele. Bet ji greit numirė, nes kai nusinešiau į rūbinę, visi labai žaidė su ja.
- Ką veikiate, kai autobusu važiuojate į rungtynes kitame mieste?
- Kuomet vykstame į priekį, tai vieni skaito knygas, kiti klausosi muzikos, žiūri filmą, kaupiasi rungtynėms. Na, o kai judam namo, po rungtynių tada susigalvojam ir linksmesnių užsiėmimų, žaidžiame „UNO” (juokiasi). Taip pat vykstant į rungtynes autobuse visada rodomos būsimų varžovų rungtynės, kai vykstame namo, tada jau mūsų pačių. Žiūrime ir stebime savo klaidas.
- Mindaugai, kaip sekasi mėtyti nuo aikštės vidurio linijos? – klausia Adas Juškevičius.
- Kai turime šiek tiek laisvo laiko pamėtome nuo vidurio linijos. Dažniausiai aš, Adas, Vytenis, kartais prisijungia ir Robertas. Dabar jau pora dienų man sekasi gerai, o Adui kol kas prastokai (šypsosi).
