Lietuvoje siekiama uždrausti moters pageidavimu nutraukti nėštumą. Tokios įstatymų pataisos šiuo metu aktyviai svarstomos. Tačiau kaimyninių šalių patirtis rodo, kad priėmus abortų draudimo įstatymą Lietuvoje galima tikėtis klestinčių nelegalių abortų, komplikacijų gimdymo metu ir krūvų bylų Europos Žmogaus teisių teisme. Lygių galimybių plėtros centro lyčių lygybės ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, jog abortų uždraudimas nėra problemų sprendimo būdas. Reikia galvoti apie lytinį ugdymą ir švietimą, o ne taikyti moterims sankcijas bei atimti iš jų galimybę rinktis – gimdyti ar ne.
- Kokia jūsų pozicija dėl abortų draudimo?
- Manau, kad šis įstatymas yra visiškai beprasmiškas, tai moters sveikatos, o gal net ir gyvybių žalojimas. Abortų draudimas neduos jokių rezultatų, jei tuo tikimasi sumažinti atliekamų abortų skaičių. Abortų skaičius mažėja dėl kontraceptinių priemonių.
Uždraudus abortus, tikėtina, jie bus atliekami nelegaliai, o tai kelia didelę riziką moters sveikatai ir gyvybei. Demografinių problemų abortų draudimas taip pat nesprendžia, tai rodo užsienio valstybių patirtis. Toli eiti nereikia - pažiūrėkime į Lenkiją ir joje esančias problemas, kurias sukelia nelegalūs abortai. Net Jungtinės Tautos yra išplatinusios kreipimąsi į valstybes ragindamos atsisakyti bereikalingų abortų draudimų, nes jie atneša daugiau problemų nei padeda jas spręsti.
Reikia galvoti apie lytinį ugdymą ir švietimą, skirti dėmesį kontraceptinių priemonių prieinamumui. Turi būti nuosekliai įgyvendinama lyčių lygybės politika. Kol visuomenė nenustos į moteris žiūrėti kaip į sekso objektus ir nebus suvokiama, kad moteris - visavertis subjektas, tol nebus pažabotas ir smurtas prieš moteris, įskaitant ir lytinį smurtą. Reikia moters sąmoningo apsisprendimo, kada ji nori auginti vaikus ir kada ji yra pasiruošusi šeimai. Tik tai gali mažinti abortus.
Gyvename visuomenėje, kurioje yra paplitęs lytinis smurtas prieš moteris, tačiau apie tai net nediskutuojama. Yra manoma, kad gyvenant santuokoje egzistuoja lytinė prievolė, nes seksas santuokoje tarytum privalomas. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kas trečia moteris santuokoje yra patyrusi lytinę prievolę. Žinant tokį kontekstą, lieka visiškai neaišku, kam reikalingas toks įstatymas.
Manau, kad aborto draudimas dehumanizuoja moterį - tarytum pasako, kad moteris pati negali priimti sprendimų, susijusių su jos gyvenimu, su jos kūnu, ir valstybė disponuoja moters kūnu kaip savo nuosavybe. Demokratinėje visuomenėje tai visiškai nepriimtina.
- Kuo gresia abortų draudimas?
- Nelegaliais abortais, kurie ypač žalingi moters sveikatai ir net gali sukelti mirtį. Lenkijoje buvo ne vienas teismas dėl abortų. Mes tą patį turėsime ir Lietuvoje, nes visas pasaulis stengiasi legalizuoti abortus, kad būtų galima išvengti problemų, o mūsų valstybė varosi į kitą pusę, nors puikiai žinome, kuo tai gresia. Tos moterys, kurios gauna didesnes pajamas, dėl abortų važiuos į labiau civilizuotas šalis, o mažesnes pajamas gaunančios galbūt stengsis nelegaliai atlikti šią procedūrą. Reikia bobutes pakalbinti, kurios puikiai žino, kaip abortai buvo daromi Lietuvos kaime - su virbalais.
Tačiau ar mes tikrai norime grįžti į tokius gūdžius laikus, kai galima stengtis daugiau šviesti žmones, daryti prieinamesnes kontraceptines priemones.
Galų gale reikia ugdyti ir pačius vyrus, kurie suprastų, kad moteris nėra kažkoks instrumentas, sukurtas jų aistrų tenkinimui. Keista, kad visos sankcijos dažniausiai yra nukreipiamos į moters kūną, nors prieš vyro kūną jokių sankcijų nėra taikoma. Niekas neiškelia tokios minties, kad vyrai, kurie neišlaiko savo vaikų, turėtų būti sterilizuojami - nesuvokiama, kaip galima drastiškai kištis į vyro kūną ir taip pažeisti vyro integralumą. O į moterį galima žiūrėti kaip į daiktą. Ilgą laiką moterys buvo traktuojamos kaip bokso kriaušės – kalbu apie smurtą šeimoje. Tokia šeimos kultūra pradėjo visiems rūpėti dar visai neseniai.
Dabar norima iš moterų padaryti gimdymo inkubatorius. Moterys – tarytum žmonės, kurie nesuvokia galimų padarinių ir negali pačios nuspręsti. Niekas nesako, kad moteris turi būti skatinama daryti abortą, tačiau turi išlikti galimybė apsispręsti. Mes užaugome visuomenėje, kurioje buvo galima daryti abortus, tačiau tai nereiškia, kad visos juos ir darydavo. Kiekviena galėdavo apsispręsti pagal gyvenimo situaciją. Niekas negali žinoti geriau nei pati moteris, ar ji gali ryžtis auginti vaiką.
- Kaip vertinate tuos atvejus, kai abortas būtinas?
- Žmogaus reprodukcinės galios visuomenėje vienaip ar kitaip yra reglamentuojamos. Kai kuriose visuomenėse, kur gimstamumas labai mažas, yra peršama nuomonė, kad reikia gimdyti kuo daugiau. Lietuvoje taip pat pradedama kalbėti apie mirties kultūrą, gyvybės kultūrą ir kaip tą gyvybę reikia išsaugoti. Tačiau valstybėse, kuriose ir taip daug žmonių, moterys sulaukia kitokių apribojimų. Atsiranda spaudimas negimdyti vaikų. Tos, kurios gimdo daug, yra laikomos problemiškomis.
Pas mus aiškinama, kaip kiekviena gyvybė turi būti išsaugoma, tačiau nereikia pamiršti, kad tai gyvybei neužtenka vien tik gimti. Gyvybė dar turi būti ir užauginta, ir socializuota, kad galėtų visavertiškai funkcionuoti. Matome, kad Vaiko teisių konvencija Lietuvai siunčia signalus, jog reikia mažinti institucijų skaičių, kuriose laikomi vaikai. Kūdikių atidavimas į „gyvybės langelius“ - tai savotiškas vaiko teisių pažeidimas. Labai keista, kad tuo didžiuojamės ir skatiname mamą gimdyti ir atiduoti vaiką į langelį. Manau, kad kiekvieną motinystės pasirinkimą turėtų lydėti atsakomybė auginti ir prižiūrėti vaiką.
- Atrodo, kad dabar yra visos įmanomos priemonės, padedančios kontroliuoti nėštumą. Kodėl neplanuotų nėštumų vis dar atsiranda?
- Vykdomas nepakankamas lytinis švietimas Lietuvos mokyklose. Anksčiau, siekiant įdiegti lytinį švietimą mokyklose, buvo puolama, kad taip mėginama propaguoti tarp vaikų ir paauglių ankstyvą seksualinį gyvenimą. Prisimenu, dar Lietuvos nepriklausomybės pradžioje mokykloje buvo dalijami prezervatyvai – skatinama mokyti vaikus saugotis, tačiau buvo tokių, kurie tai labai sukritikuodavo. Neturime nuoseklaus lytinio švietimo.
Šiuo metu švietėjišką veiklą vykdo tik moteriški žurnalai ir kontraceptinių priemonių gamintojai, kurie yra suinteresuoti šviesti žmones. Reikia suprasti, kad kontracepcijos priemonės Lietuvoje yra brangios ir ne visi socialiniai sluoksniai jų gali įsigyti. Tai finansiškai neprieinama. Europos kontekste mes išsiskiriame, nes lietuviai nepakankamai naudoja kontraceptines priemones. Tai problemiška ne vien tik galvojant apie šeimos planavimą, bet ir dėl lytiškai plintančių ligų. Nieko nedarome, kad situacija pagerėtų.
- Tai gal nuo abortų gali apsaugoti greitoji kontracepcija?
- Jei reikalinga greitoji kontracepcija – jau yra problemų su lytiniu švietimu. Greitosios kontracepcijos poreikis rodo, kad jau yra įvykęs nesaugus lytinis aktas, kurio neturėjo būti. Tokioje situacijoje aš, kaip moteris, manau, jog vyrai turėtų būti išauklėti taip, kad jie galėtų pasinaudoti tomis kontraceptinėmis priemonėmis. Šios kultūros vyrams labai trūksta, kaip ir pagarbos moteriai.
- Kas turėtų parodyti, kaip elgtis?
- Dabar Seime vyksta reveransas katalikų bažnyčiai ir mėginimas apeliuoti į potencialius rinkėjus. Siekiama rodyti, kad politikas ateina su gyvybės retorika. Taip siekiama susikrauti politinius disidentus manipuliuojant jautria tema. Norint tikrai skirti daugiau dėmesio gyvybei, reikia pagalvoti, kas su ta gyvybe darosi, kai ji gimsta. Kodėl mums embriono teisės turi būti svarbesnės už pačios mamos teises. Kai tas embrionas tampa suaugusia moterimi, jos teisės tampa nebesvarbios? Nėra visiškai logikos... Manau, kad į moterį žiūrima kaip į mašiną ir jos gyvenimo lūkesčiai ir jausmai tampa nebesvarbūs.
- Ar galime prognozuoti, kas bus po penkerių metų, jei Lietuvoje uždrausime abortus?
- Stebuklų nebus. Lietuvoje bus, kaip ir Lenkijoje – klestės turizmas. Dabar vienos Lenkijos moterys važiuoja į Angliją, o kitos - į Baltarusiją darytis abortų. Tikėtina, kad uždraudus abortus Europos Žmogaus teisių teisme iš Lietuvos pasipils bylos dėl neoficialių abortų. Lenkijoje, jei moteriai gresia pavojus gyvybei, abortas leistinas, tačiau gydytojai yra per daug įbauginti, todėl jie vengia abortų. Dėl to moterys gimdydamos apanka, atsiranda kitų gimdymo komplikacijų.
Manau, kad labiausiai bus pažeidžiamos ir taip socialiai pažeidžiamos moterys. Išsilavinusioms moterims yra prieinamos apsisaugojimo priemonės, tačiau tos, kurių partneriai nepatikimi ir jos patiria smurtą, nukentės. Puikiai žinome, kad smurtas neretai eina kartu su lytine prievarta. Tai galima numanyti, kad išžaginta moteris privalės gimdyti vaiką ir taip būti dar labiau priklausoma nuo žagintojo. Kažkoks siurrealizmas. Ko mes tuo siekiame? Ar tokia kuriama gyvybės kultūra Lietuvoje?
Lina ABROMAVIČIENĖ
