Baltarusijos opozicijos internetiniai puslapiai paskelbė Lietuvoje registruotos nevyriausybinės organizacijos „Naš dom" vadovės Olgos Karač pasipiktinimo kupiną pareiškimą, kuriame be kita ko kaltinama Lietuvos ambasada Minske bei Lietuvos užsienio reikalų ministerija, neva sužlugdžiusi šios organizacijos aktyvistų susitikimą Vilniuje.
Sprendžiant iš teksto, kurį perspausdino ir Lietuvos žiniasklaida, ši organizacija patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą, nes savaitę turėjo mokėti už dvidešimties savo narių gyvenimą Minske, kol jie laukė Lietuvos vizų.
Gavę vizas jie visi turėjo vykti į Vilnių, kur ši organizacija nuomoja biurą ir čia susitikę pasitarti. Tartis Minske, kur, kaip teigiama, visą savaitę visi dvidešimt laukė vizų jie negalėjo, nes, kaip tikinama pareiškime, Baltarusijos valdžia būtų juos suėmusi ir kalinusi.
O. Karač susidarė įspūdis, kad Lietuvos ambasados darbuotojai tyčia vilkina vizų išdavimą. Paskambinusi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ji ir ten pagalbos nesulaukė.
Pamėginkime į šią situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Kaip atsitiko, kad šios Lietuvoje registruotos organizacijos atstovai, Baltarusijos piliečiai, buvo šitaip engiami Lietuvos ambasadoje Minske ir susidūrė su sunkumais tą pat akimirką vykti į mūsų šalį, puiki žinodami, kad Šengeno viza yra išduodama per dešimt dienų?
Kitaip sakant, kodėl ir kaip bet kurios pasaulio šalies pilietis arba net asmuo be pilietybės gali įsteigti Lietuvoje nevyriausybinę organizaciją ir siųsti iškvietimus kitų užsienio šalių gyventojus atvykti į Vilnių?
Atsakymas – Lietuvos įstatymų numatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymas, priimtas ir pasirašytas atstatydintojo prezidento Rolando Pakso 2004-ųjų sausį leidžia mūsų šalyje kurti nevyriausybines organizacijas aštuoniolikos metų sulaukusiems veiksniems fiziniams asmenis bei juridiniams asmenims, sudariusiems asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys.
Nė žodžio apie tų asmenų pilietybę. Ir daugiau jokių reikalavimų, netgi užtikrinančių mūsų valstybės ir jos piliečių saugumą, orumą ir interesų gynimą. Gal todėl mūsų valstybės pareigūnai, kurie turėtų tinkamai ir viešai reaguoti į tokį O. Karač straipsnį, jį ignoruoja, darydami atitinkamą poveikį valstybės reputacijai?
Pagal šį įstatymą Lietuvoje savo nevyriausybinę organizaciją galėjo įregistruoti Muammaras Gadaffis ar jo giminės, „Al-Qaeda" aktyvistai ir teikti reikalavimus skubiai vykti į Vilnių pasitarti.
Taigi, gerbiami Lietuvos užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, nesistebėkite, jei jums asmeniškai teks atlyginti nuostolius, kilusius aptarnaujant užsienio valstybių piliečius ar asmenis be pilietybės.
Anatolijus Litvinovičius, Lietuvos pilietis
