Mansouras Daou yra žinomas kaip Muammaro Gaddafio režimo „juodoji dežė“. Panašiai kaip lėktuvo duomenis registruojantis mechanizmas, Daou žino tamsiausias Libijos paslaptis.
Būdamas vienas iš Gaddafio aukščiausių apsaugos pareigūnų, išlikusių šalia jo iki pat paskutinių valandų, Daou žino daugiau detalių apie ilgiausiai valdžiusio Afrikos lyderio nuopolį nei bet kas kitas.
Dabar, duodamas interviu CNN, Daou pasakoja, kaip diktatorius, anksčiau buvęs vienu iš labiausių bauginančių pasaulio lyderių, turėjo pats prasimanyti maisto ir slapstytis apleistuose namuose Sirto mieste.
„Jis buvo labai susirūpinęs ir nervingas – turbūt dėl to, kad jis bijojo“, – pasakoja Daou.
Pasak jo, Gaddafis labiausiai norėjo nukeliauti į savo gimimo vietą, Džarefo kaimą Vakarų Sirte: „Jis norėjo nuvykti į savo kaimą, galbūt norėjo ten mirti ar praleisti savo paskutines akimirkas būtent ten.“
Galiausiai, po NATO atakos prieš Gaddafio konvojų, buvęs diktatorius bandė pabėgti pėsčiomis, tačiau buvo sugautas ir nužudytas.
Daou davė interviu, laukdamas savo teismo Mizratos mieste. Rimčiausi jam pateikti kaltinimai – už žudynes Abu Salimo kalėjime 1996 metais. Pats Daou teigia, kad nedalyvavo vykdant nusikaltimus.
Interviu, kurį leido atlikti CNN, buvo atidėtas kelioms valandoms – Daou buvo tardomas. Vėliau žurnalistui buvo leista pasikalbėti su buvusiu Gaddafio bendražygiu.
Daou pasakojo, kad jis buvo tame pačiame automobilyje, kuriuo Gaddafis bandė pasprukti iš Sirto. Pasak jo, Gaddafis į Sirtą iš Tripolio iškeliavo rugpjūčio 18 dieną, dvi dienas prieš tai, kaip sukilėliai įžengė į Libijos sostinę.
Pats Daou dar buvo likęs Tripolyje, tačiau vėliau kartu su Gaddafio sūnumi Saifu Al–Islamu pabėgo į Bani Valido miestą. Galiausiai, Daou atvyko į Sirtą pas Gaddafį.
Daou pasakoja, kad jų gyvenimo sąlygos blogėjo su kiekviena diena. Jie keitė apleistus namus kas tris ar keturias dienas, valgydami tai, kas pasitaiko po ranka ir vos išgyvendami. Paskutinėmis dienomis Gaddafis nebeturėjo nei elektros, nei vandens, nei ryšio su išoriniu pasauliu.
Gaddafis paskutines savo dienas praleido rašydamas ir skaitydamas knygas, kurių buvo prisikrovęs pilnus lagaminus, tačiau tomis dienomis jo elgesys virto nenuspėjamu.
Sukilėliams baigiant apsupti Sirto miestą, Daou paragino diktatorių sprukti, kol nėra vėlu. Tačiau Gaddafis atsisakė. Jis persigalvojo tik spalio 20 dieną, kai su savo sūnumi Mutassimu nusprendė keliauti į gimtąją Gaddafio vietą.
Kartu su Gaddafiu iš pradžių buvo apie 350 žmonių, tačiau kasdien jų mažėjo: kažkas nuvo nužudytas, kiti sužeisti arba palikę Gaddafį ir iškeliavę su savo šeimomis. Gaddafio žmonės neturėjo jokio plano ir buvo itin nedisciplinuoti.
Jų 40 mašinų konvojus turėjo pajudėti iš Sirto, tačiau jau buvo per vėlu. Kelionė prasidėjo apie aštuntą valandą ryto, tačiau NATO lėktuvai tuojau pat juos apšaudė. Daugumoje mašinų suveikė oro pagalvių funkcija, ir Gaddafis buvo nežymiai sužeistas. Prasidėjo chaosas, visi pasimetė ir persigando.
Kai jie bandė bėgti, į juos pradėjo šaudyti sukilėliai. Tuo tarpu tęsėsi ir NATO puolimas: „Buvo daug aukų ir sunaikintų automobilių, mūsų mašina taip pat buvo pašauta, tačiau mes sugebėjome išlipti ir bėgti. Aplink buvo daugybė sužeistų: kažkas prarado ranką, kitas prarado koją, dar kiti buvo žuvę.“
Pats Daou tam tikru momentu po smūgio į galvą prarado sąmonę, todėl nematė, kaip buvo nužudytas Gaddafis.
Daou teigia: „Dabar atėjo istorikų eilė, kiekvienas turi savo nuomonę, vieni jį mato kaip diktatorių, kuris žudė savo žmones, tačiau egzistuoja ir kitų požiūrių. Istoriją dažniausiai kuria ir rašo stipriausieji.“
Pasak jo, Gaddafis tikėjo, kad jis gali išlikti valdžioje. Siūlymų pasitraukti iš valdžios į užsienį buvo dar kovą, tačiau tam itin priešinosi Gaddafio vaikai: „Nėra lengva patikėti, kai esi valdžioje 42 metus, kad tai gali per kelias akimirkas pasibaigti.“ Gaddafis taip pat jautėsi išduotas daugelio anksčiau jį palaikiusių kitų šalių vadovų. Jis nuolatos kalbėjo apie draugus, kurie jį išdavė. Tarp tokių jis minėjo Italijos ministrą pirmininką Silvio Berlusconį, buvusį britų premjerą Tony Blairą, Prancūzijos vadovą Nicolas Sarkozy ir Turkijos premjerą Recepa Tayyipą Erdoganą.
Tačiau skaudžiausiai Gaddafis priėmė išdavystes iš vidaus. Pavyzdžiui, naktį, kai Tripolį puolė sukilėliai, miestą ginti turėjo 3800 karių, tačiau savo pareigos atėjo atlikti vos 200. Po kelių dienų Tripolis pasidavė.
Daou teigia, kad dabar laukia teismo. Jis pasakoja, kad su juo elgiamasi gerai, tačiau jis vis dar neturi advokato, kurio paprašė. Jis įsitikinęs, kad revoliucija buvo žmonių valia, ir jie laimėjo. Dabar jie turi išsaugoti pergalę ir Libijos vienybę.
Paklaustas, ar nesigaili buvęs Gaddafio režimo dalimi, Daou teigė: „Kartais aš gailiuosi dėl visko, aš netgi gailėjausi, kad gimiau. Be jokios abejonės kiekvienas žmogus dėl kažko gailisi, tačiau mūsų nelaimei dažnai gailimasi, kai jau būna per vėlu.“
Taip pat skaitykite:
Nuvertę M. Gaddafį sukilėliai grasina naujai valdžiai tokiu pačiu likimu
JT ragina Libiją neplatinti M. Gaddafio ginklų
Apsaugininkas: M. Gaddafio sūnus Saadis pabėgo į Nigerį
TBT perspėjo M. Gadafio sūnų nebandyti pasprukti
M. Gaddafio sūnaus areštas – išbandymas tarptautinei bendruomenei
Libija sieks keršto M. Gaddafio žudikams
M. Gaddafis: žmogus–kostiumas (foto)
Kojų masažai, orgijos ir krokodilas: M. Gaddafio sūnaus žmonos kasdienybė
