Kai vadinamajame referendume Kryme už prisijungimą prie Rusijos oficialiais duomenimis pasisakė 96,77 proc. gyventojų, o Krymo parlamentui nusprendus, kad oficialia valiuta Kryme taps Rusijos rublis, Lietuvos finansų maklerių asociacijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad tai jau buvo įvertinta finansų sektoriuje. Esą buvo tikimasi, kad Krymas suks Rusijos pusėn. Jis nurodo, kad nors Krymo įtaka pasaulio ekonomikai yra labai menka, tačiau grėsmės, galinčios pasireikšti per Krymą – didelės.
„Didžiausia įtaka (pasaulio ekonomikai – red.) yra per geopolitinius neramumus, kurie kyla dalinantis Krymą. Rinkos labiausiai bijo, kad geopolitiškai stiprios šalys įsiveltų į konfliktą. Tada finansų sektorius tikrai nukentėtų. Šiuo metu to nematome, ir dažnai atrodo, kad Ukrainos pasidalinimas tarp Rytų ir Vakarų gali būti ta išeitis iš situacijos, kur Rusija išeina su Krymu, Vakarai išeina su likusia Ukrainos dalimis, ir galbūt išsisprendžia“, - „Žinių radijui“ pirmadienį sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, finansų rinkų reakcija į vadinamąjį Krymo referendumą įvyko prieš patį faktą, o šiuo metu rinkose tvyro stabilumas.
„Finansų rinkos reagavo dar prieš referendumui prasidedant. Didžiausia reakcija buvo praėjusios savaitės metu, kai indeksai krito praktiškai kiekvieną dieną po 0,5-1 proc. ir galiausiai penktadienį daug investuotojų tiesiog uždarė savo investicijas, bijodami, kad per savaitgalį įvyks kažkokie įvykiai, į kuriuos nebus galima atsižvelgti. Tuo tarpu paaiškėjus rezultatams (referendumo Kryme– red.), matome, kad indeksai yra praktiškai nepasikeitę arba aukštesniame lygyje, nei buvo prieš tai. Čia pokyčiai teigiami – jei svyruoja apie 0,5 proc.“, - sako M. Dubnikovas. Pasak jo, tai reiškia, kad investuotojai nesulaukė naujienų, kurios juos būtų nustebinusios.
Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas 21 Krymo ir Rusijos pareigūnui. Ketvirtadienį prasidės ES viršūnių susitikimas, kuriame bus numatyta dar daugiau priemonių, kas gali padidinti atotrūkį tarp prekybos partnerių.
