Penktadienį jo ryšius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) paaiškinimus pateikęs M.Bastys taip pat teigė, kad per naujausią patikrinimą VSD pareigūnai klausė, ar sutiktų pasitikrinti poligrafu, ir jis atsakė, jog tam neprieštarautų.
„Kada atsakiau į esminį klausimą VSD pareigūnams, kurie su manimi kalbėjosi, kada jie klausė, ar aš sutikčiau praeiti poligrafo patikrinimą, aš atsakiau, kad taip, kad aš galiu dirbti su visiškai slapta informacija“, – per komiteto posėdį sakė M.Bastys.
Perklaustas, kada pareigūnai jo klausė, ar sutiktų būti tikrinamas poligrafu, M.Bastys patvirtino, kad 2017 metais.
„Kada buvo patikslinimai 2017 metais, kai aš patikslinau atsakymus, kurie buvo anketoje. Patys pareigūnai klausė, ar aš sutikčiau pasitikrinti poligrafu, aš atsakiau, sutikčiau“, – kalbėjo parlamentaras.
Vėliau žurnalistams atsakydamas į klausimus M.Bastys patvirtino, kad apie galimą patikrinimą poligrafu jo tik teirautasi, tikrintas jis nebuvo: „Aš sutikau, patikrintas nebuvau“.
Komiteto posėdyje kalbėdamas apie VSD išvadas po jo patikrinimo dėl galimybės dirbti su visiškai slapta informacija M.Bastys sakė, kad jos „yra grynai subjektyvios, nes mano ryšys ar bendravimas visų pirma nėra nuolatinis, o visų antra – būtent su tais asmenimis, kurie čia įvardyti, jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“.
„Su tomis išvadomis aš nesutinku ir tai yra grynai subjektyvus vertinimas“, – pabrėžė Seimo narys.
M.Bastys leidimą gauti su slapta informacija buvo gavęs 2006 metais, kai dirbo tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju. Komiteto posėdyje M.Bastys sakė neprisimenantis, ar leidimo dirbti su slapta informacija reikalavo jo pareigos, sakė tik pradėjęs dirbti premjero komandoje užpildęs atitinkamą anketą.
M.Bastys taip pat tvirtino, kad niekada anksčiau iki pastarojo patikrinimo 2017 metais VSD pareigūnai jo neperspėjo dėl šių ryšių. Jis teigė per tą laikotarpį su žvalgybos pareigūnais nebendravęs, nebent pats to nežinodamas, su pareigas einančiais departamento vadovais irgi nebuvo susitikęs, tik daug anksčiau su buvusiu VSD vadovu Mečiu Laurinkumi.
Per šiemetinį patikrinimą, kai leidimo dirbti su slapta informacija paprašė antrą kartą per politinę karjerą, pradėjęs eiti Seimo vicepirmininko pareigas, M.Bastys sakė jau keliskart susitikęs su VSD pareigūnais.
„Buvo du telefoniniai pokalbiai, du susitikimai su pareigūnais ir trečias susitikimas su VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu“, – pasakojo M.Bastys. Būtent per pokalbį su VSD vadovu M.Bastys sakė išgirdęs perspėjimą dėl bendravimo su medžiagoje minimais asmenimis.
Po šio pokalbio M.Bastys teigė su šiais asmenimis nebesusitikęs, tik sulaukęs vieno skambučio iš Jevgenijaus Kostino. M.Basčio pasakojimu, J.Kostinas norėjo jį supažindinti su „JAV asmeniu, dirbusiu Obamos administracijoje, kuris domisi kibernetinio saugumo klausimais“, tačiau šis susitikimas neįvyko.
Žurnalistų klausiamas, kaip susipažino su J.Kostinu, M.Bastys tvirtino, kad tai tikriausiai įvyko 2001 metais per partijos bičiulius, konkrečiai įvardijo Valeriją Brazienę.
„Tai yra natūralu, akademinės visuomenės žmogus, Lietuvos Respublikos pilietis, kodėl aš negalėčiau susitikti, bendrauti dalykiškai, diskutuoti?“ – apie bendravimą su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J.Kostinu kalbėjo M.Bastys.
Seimo narys tvirtino, kad J.Kostinas jam „taip tiesiogiai nebuvo įvardinęs, kad jis atstovauja „Rosatom“, tačiau būtent su atomine energetika susiję klausimai aptarinėti M.Basčio suorganizuotame susitikime su tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.
Liudydamas komiteto posėdyje M.Bastys tvirtino niekada negavęs jokios finansinės paramos nei sau, nei rinkimų kampanijoms iš medžiagoje minėtų asmenų, nors sakė, jog hipotetiškai šis klausimas buvo aptartas su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.
„Galiu visiškai ramiai pareikšti – tikrai nesu gavęs jokio atlygio, mano principinė nuostata nepažeisti įstatymų, ir šitoj vietoj aš esu visiškai ramus“, – tikino parlamentaras.
Apie kalbas dėl galimos paramos su P.Vojeika parlamentaras sakė, kad „yra du skirtingi dalykai, paklausti, kas būtų, jeigu būtų, ir tiesiogiai prašyti“. M.Bastys pripažino, kad vieno pokalbio su P.Vojeika metu šis pasakė dirbęs KGB, tačiau nematęs to kliūtimi bendrauti toliau.
„Mano požiūris į visus Lietuvos piliečius, kurie nedaro nusikaltimų, yra lojalūs valstybei, aš negaliu vertinti jų dėl praeities, čia mano principinė nuostata, kad negalima teisti žmonių už praeitį, jei nėra padarę nusikaltimų“, – kalbėjo M.Bastys.
Seimas prieš porą savaičių pavedė NSGK atlikti tyrimą, ar VSD medžiagoje nurodyti M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J.Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu nekelia grėsmės šalies saugumui.
VSD vertinimu, šie ryšiai daro M.Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui, tuo metu M.Bastys yra teigęs, kad bendravimas su minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims.
Minimą medžiagą VSD parengė vertindamas tuo metu Seimo vicepirmininko pareigas ėjusio M.Basčio prašymą leisti dirbti su visiškai slapta informacija. M.Bastys iš vicepirmininkų atsistatydino, nes jį trauktis remdamasis neigiama VSD išvada paragino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Palikęs Seimo vadovybę, M.Bastys taip pat suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje.
Valdantieji jam inicijavo apkaltos procesą, tačiau specialioji komisija sustabdė tyrimą, iki išvadas pateiks NSGK. Komitetas parlamentinį tyrimą turi baigti iki balandžio 14 dienos.
