Lietuva netrukus pradės gyventi 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato ritmu, tačiau pirmenybių organizacinis komitetas svarbiausią šimtmečio renginį yra pasiruošęs pravesti jau dabar, praneša LKF.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas džiaugiasi, kad praėję 2010-ieji Lietuvos krepšiniui buvo itin sėkmingi bei tikisi, kad artėjantys 2011-ieji sirgaliams padovanos dar daugiau džiugių akimirkų.
2010-ieji buvo itin sėkmingi visam Lietuvos sportui – mūsų šalies sportininkai Europos ir pasaulio čempionatuose susižėrė rekordinį apdovanojimų skaičių. Lietuvos sporto lyderis – krepšinis – prabėgusius metus gali vadinti išskirtiniais: atjaunėjusi Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą istorijoje iškovojo pasaulio čempionato bronzos apdovanojimus, moterų rinktinė su nauju trenerių kolektyvu be vargo įveikė 2011 metų Europos čempionato atrankos varžybas, 18-mečiai vaikinai tapo Europos čempionais, 16-mečiai – vicečempionais, o per Vilniuje surengtą Europos jaunių čempionatą buvo pagerintas jaunųjų krepšininkų pirmenybių lankomumo rekordas.
– Mindaugai, kokie praėję 2010-ieji, jūsų nuomone, buvo Lietuvos krepšiniui? – paklausėme M. Balčiūno.
– Metai buvo labai sudėtingi, nes tiek krepšinio federacija, tiek visas Lietuvos sportas išgyveno sudėtingą finansinį laikotarpį – biudžetinių įstaigų finansavimas buvo gerokai sumažintas ir tai pajutome ne vien mes. Vis dėlto pasižymime tuo, kad sunkiomis akimirkomis galime susitelkti ir iššauti. Lietuvos sportui tai buvo geriausi metai nuo nepriklausomybės laikų, o Lietuvos krepšiniui jie taip pat buvo labai geri. Galbūt puikiais jų vadinti nereikia, tačiau labai gerais – tikrai.
Bronzos medalius iš pasaulio čempionato parvežė vyrų rinktinė, Europos jaunimo pirmenybėse du medalius pelnė vaikinai, iškovojome ketvirtą vietą pasaulio jaunių čempionate, moterys įveikė kvalifikacinį barjerą į Europos čempionatą. Metai buvo tikrai labai geri.
Visų pirma pavyko įgyvendinti didžiąją daugumą uždavinių, kuriuos pradėjome. Kalbant apie sportinius rezultatus, žinoma, pirmiausiai visų žvilgsniai krypsta į vyrų rinktinę, o jos iššūkiai prasidėjo dar 2009-aisiais. Labai didele staigmena mums tapo pagrindinio rėmėjo netekimas. Tačiau ši situacija parodė, kad Lietuvoje krepšinis yra daugiau nei eilinė sporto šaka, nors kalbai pasisukus apie pinigus, patriotiškumas dažnai dingsta. Žmonių ir galinčių padėti įmonių visada buvo, todėl net ir tokioje sudėtingoje situacijoje radome sprendimus ir išgyvenome.
2010-ųjų vasara buvo išskirtinai intensyvi – turėjome aštuonias jaunimo, vyrų bei moterų rinktines, subūrėme rezervinę vyrų komandą. Labai džiugu, kad didžioji dalis iš vienuolikos tarptautinėse varžybose dalyvavusių rinktinių pasiekė labai gerų rezultatų. Be abejo, prisiimame kaltę dėl šešiolikmečių merginų nesėkmės Europos čempionate, tačiau padarėme būtinas permainas, o Diliaros Velišajevos treniruojama dabartinė rinktinė jau dabar pradėjo rengtis kitų metų pirmenybėms. Esu įsitikinęs, kad ji vasarą turi sugrįžti į A divizioną ir yra pajėgi įgyvendinti šį tikslą.
Kitos jaunimo rinktinės pademonstravo rezultatus, kurie pranoko lūkesčius. Tai atspindi ir antroji vaikinų vieta FIBA rinktinių reitinge, kuriame nusileidžiame tik amerikiečiams. Aukštai esame ir bendrame reitinge, 18-mečių ir 20-mečių merginų rinktinių Europos čempionatuose iškovotos 6-osios vietos taip pat nuteikia optimistiškai. Džiugiausia, kad tai yra tendencija – nuo 2007 metų kylame arba išlaikome turėtas pozicijas. Tai Lietuvos krepšiniui garantuoja gerą artimiausių 7-10 metų ateitį.
Jaunimas yra didžiausia vertybė, kuria galime pasidžiaugti ir dėl kurios pirmiausiai turime dėkoti visų Lietuvos sporto mokyklų treneriams. Jaunieji krepšininkai į rinktinę susirenka iš periferijos, todėl didžiulis aukštų rezultatų nuopelnas priklauso ir jų treneriams bei mokyklų sporto vadovams.
Džiaugiamės, kad į moterų rinktinę pailsėjęs su nauja energija sugrįžo senas naujas treneris Algirdas Paulauskas bei padėjo jai puikiu stiliumi įveikti Europos čempionato atrankos varžybas. Naujoji trenerių brigada teikia daug vilčių. Labai norėtume Europos pirmenybėse iškovoti kelialapį į papildomą olimpinį atrankos turnyrą, nes tiesiogiai į žaidynes Londone pateks tik čempionės.
Na ir žinoma, smagiausia praėjusios vasaros staigmena – vyrai. Rinktinės parengimo vasarai procesas vyko sunkiai – reikėjo rūpintis vardiniu kelialapiu į pasaulio čempionatą, ieškoti naujo generalinio rėmėjo, paskirti komandos trenerį. Vis dėlto džiaugiamės, kad kartu su LKF vykdomuoju komitetu pasirinkome teisingus žmones, kurie sugebėjo suvienyti komandą, įpūsti motyvacijos ir šviežios energijos. Džiugu, kad suburtas jaunas kolektyvas pademonstravo ne tik puikų rezultatą, bet ir malonų akiai žaidimą, kuriuo galėjome didžiuotis. Pamenu, kaip LKF prezidentas Vladas Garastas, skaičiuodamas krepšininkų kartas, dar prieš ketverius metus pranašavo, kad šiais metais turėtų subręsti 2005 metų pasaulio čempionų karta. Taip ir atsitiko. Turime krepšininkus, kurie artimiausius ketverius-penkerius metus gali tvirtai laikyti pozicijas ne tik Europos, bet ir pasaulio krepšinyje. Turime tikrai pagrįstų lūkesčių, o mūsų pareiga – užtikrinti rinktinėms geras sąlygas.
Didžiulis išbandymas vasarą buvo Europos aštuoniolikmečių čempionato organizavimas. Tai prestižiškiausias „FIBA Europe“ jaunimo renginys po vyrų čempionato, todėl džiugu, kad šį egzaminą išlaikėme puikiai. Pasirengimo Europos pirmenybėms darbo grupė įgavo neįkainojamos patirties. Dabar reikia dar labiau ją sustiprinti ir parengti čempionatui. Taip pat labai džiaugiuosi, kad toliau vykdome „Sprite“ krepšinio talentų turnyrą. Jis šią vasarą praėjo itin sėkmingai, o nugalėtojai vyko į Madridą kur stebėjo Lietuvos ir JAV rinktinių dvikovą bei bendravo su NBA žvaigždėmis.
Kaune, prijungę vieną grupę iš Marijampolės, išplėtėme merginų krepšinio centrą. Vykdėme didžiulius krepšinio trenerių kursus. Juose pirmą kartą apsilankė toks garsus strategas kaip Dušanas Ivkovičius. Taip pat pradėjome vykdyti edukacinę krepšinio trenerio magistro studijų programą. Jau baigiame formuoti antrą studentų grupę. Įvykdėme viską, ką buvome suplanavę.
– Buvote pripažintas Lietuvos metų sporto vadybininku. Ar šis įvertinimas jums svarbus?
– Pirmiausiai norėčiau pasidžiaugti tokia iniciatyva, nes sporto vadybininkai ir organizacijų vadovai labai dažnai būna savotiški kamikadzės. Jeigu kas nors nepasiseka – kalti jie, o jei pasiseka – dažnai pamirštami. Didžiausi iššūkiai sporto vadovų laukia prieš čempionatus. Tuomet reikia atlikti nematomą darbą, surinkti finansavimą. Atrodo, kad KKSD dalija milijonus, tačiau federacijos negauna nė pusės tiek, kiek reikia. Lietuvos rinka yra maža, todėl surinkti reikiamą pinigų sumą daugeliui mano kolegų yra neįmanoma misija. Nenoriu sau priskirti jokių nuopelnų, bet galbūt buvau išrinktas todėl, kad krepšinis yra daugiausiai matomas. Manau, kad kitų federacijų vadovai nuveikė ne mažesnį darbą, tačiau jų masteliai kiti. Atėjus ieškoti paramos vyrų rinktinei yra kur kas lengviau, nei kitoms sporto šakoms. Vyrų rinktinės rėmėjams pristatinėti nereikia. Smagu, kad buvau įvertintas, gavau gerą prizą – magistrantūros vadovų studijas ISM aukštojoje mokykloje. Bus gera proga pagilinti žinias. Tačiau net ir šis apdovanojimas neužtikrina geresnio gyvenimo ieškant rėmėjų. Kiekvienais metais reikia persirašyti sutartis, ieškoti naujų partnerių. Stengsiuosi pateisinti šį vardą.
– Dėl ko labiausiai skauda galvą, rengiantis Europos čempionatui?
– Žinant krepšinio reikšmę, Lietuvai tai bus šimtmečio renginys. Visų pirma, tai didžiulė asmeninė ir organizacijos atsakomybė prieš žmones, prieš sirgalius ir prieš Lietuvą. Labai atsakingai jam ruošiamės, nors ne viskas priklauso nuo mūsų. Pagrindiniai iššūkiai yra du: tinkamai parengti visas sporto bazes ir infrastruktūrą bei gerai organizuoti čempionatą. Sporto bazių statyba nuo mūsų nepriklauso, tačiau stengiamės procesą koordinuoti. Mažiau ar daugiau vėluojant arenos bus atidarytos. Jau aiškios visų arenų atidarymo datos bei jose vyksiantys renginiai. Kalbant apie organizacinę dalį, galiu pasakyti, kad su dabartiniu „Eurobasket 2011“ biuru surengti Europos pirmenybes esame pasiruošę jau šiandien. Neturime jokių baimių ar nerimo. Mūsų tikslas – kad galutinis rezultatas būtų toks, kuriuo galėtų didžiuotis visa Lietuva. Norime, kad visi dalyviai ir gerbėjai iš Lietuvos išvyktų su geriausiais įmanomais įspūdžiais. Žinoma, vien šiam renginiui nepastatysime penkių žvaigždučių viešbučių ant jūros kranto, tačiau suteiksime standartines geriausių čempionatų sąlygas, o arenas užpildę sirgaliai sukurs nepakartojamą krepšinio šventę. Žinoma, yra nemažai įvairių trukdžių. Tenka susidurti ir su iš anksto užprogramuotomis konfliktinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, viešieji pirkimai – juose laimėtojas būna tik vienas, o visi kiti yra pasmerkti nepasitenkinimui. Europos čempionatas – didžiulis renginys, todėl viso to išvengti neįmanoma. Mūsų tikslas yra būti objektyviems, skaidriems, matomiems kiekviename žingsnyje.
Esame parengę visą renginių grafiką iki pat Europos čempionato. Jie prasidės jau sausio mėnesį, traukiant Europos čempionato burtus, ir baigsis didžiulėmis akcijomis prieš pat pirmenybes. Visiems sirgaliams, krepšinio bendruomenei, pradedant pačiais mažiausiais ir baigiant veteranais, pateiksime labai daug staigmenų. Nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens jie gyvens čempionato ritmu. Jau šiandien turime surinkę visus čempionato rėmėjus, o tai rodo, kad pirmenybės yra labai svarbios verslui. Rėmėjų pritraukimui labai padėjo ir čempionato dalyvių skaičiaus padidinimas iki 24. Prie dalyvių prisijungus tokioms šalims kaip Ukraina, Lenkija ir Italija, rinka išaugo trečdaliu. Nėra jokių grėsmių, dėl kurių reikėtų išgyventi. Norime surengti geriausią čempionatą istorijoje, žinome, kaip tai padaryti, o Lietuva yra tinkamiausia vieta tokiam renginiui.
– Gal galite atskleisti kokie renginiai planuojami iki Europos čempionato?
– Visi krepšinio įvykiai bus siejami su Europos čempionatu, o jo naudą sporto mokyklos jus dar ilgai. Jau dabar su „FIBA Europe“ kalbamės dėl įspūdingo kiekio krepšinio ekipiruotės, kurią išdalysime vaikams.
Vasarą taip pat turėsime daugybę renginių, kurių be Europos pirmenybių nematytume. Artimiausiu metu paskelbsime apie bendradarbiavimo projektus su NBA lyga. Vasarą gerbėjų laukia didelis ir įdomus projektas, tapsiantis pirmuoju žingsniu atvežant į Lietuvą NBA komandą. Mūsų šalyje taip pat išvysime NBA legendas, NBA pramoginės dalies atstovus bei kt. Visus bendradarbiavimo su NBA projektus siejame ne tik su artėjančiu čempionatu, bet ir su ateities planais. Turėsime ir labai malonių perliukų – JAV U19 rinktinės vizitą ir treniruočių stovyklą Lietuvoje, taip pat gausybę vyrų rinktinės rungtynių.
– Ar jau tenka pagalvoti, kokie krepšininkai rudenį atstovaus Lietuvos rinktinei? Sirgaliai jau dabar ginčijasi ar į komandą reikia kviesti čempionatus Turkijoje bei Lenkijoje praleidusius krepšininkus.
– Mes manome, kad turi rinktis treneris. Kartu su visa tauta iki šiol gyvename su Turkijos komanda, todėl abejonės blaško. Iš vienos pusės džiugu, kad turime pasirinkimą iš daugelio gerų krepšininkų, iš kitos pusės – kaip pasirinkti teisingai? Pastarieji metai rodo, kad teisingus sprendimus sugebame atrasti, neabejoju, kad kartu su treneriais ir šiemet subursime komandą, kuri galės pasiekti geriausią įmanomą rezultatą. Apie tikslus kalbėti dar labai anksti. Jie bus nustatyti pavasarį vykdomojo komiteto posėdyje, tačiau kaip ir visi sirgaliai norime, kad komanda žaistų iki paskutinės dienos ir Žalgirio arenoje sukurtų šventę visai Lietuvai.
– Kalbėjome apie daug malonių dalykų. Ar Lietuvos krepšinyje dar yra skaudulių?
– Be abejo, yra. Turbūt niekada nebus taip, kad būtum viskuo patenkintas. Norisi daug ką daryti geriau. Vienas didžiausių skaudulių – finansavimas. Norėtųsi stabilumo kalbant ne apie federaciją, bet apie didžiuosius vyrų bei moterų klubus ir visą struktūrą. Vis dėlto galima pastebėti, kad tendencijos yra geros. Labai norėtume, kad miestų indėlis remiant komandas būtų kur kas didesnis. Jeigu miestai tiek daug investavę į arenas nepasirūpins minimalia pagalba klubams, situacija gali tapti sunki. Šiuo metu kai kur atsitiko taip, kad infrastruktūra aplenkė sportą. Jeigu verslas ir valstybinis sektorius susikooperuotų, Lietuvoje galėtume turėti šešias tarptautinio lygio komandas rungtyniaujančias įvairiuose Europos turnyruose. Kita sritis, kuriai vis dar reikia impulso, yra moterų krepšinis. Pastaraisiais metais labai džiaugiamės Lietuvos moterų krepšinio lygos vystymu, jos vadovai nuveikė didžiulį darbą plečiant ir stiprinant lygą. Kartu steigiame naujas komandas, kuriame moterų krepšinio centrus, bet dar turime daug neišnaudotų rezervų. Dabartinė karta tikrai teikia vilties, tačiau turime žiūrėti į ateitį. Norėtume, kad ateityje moterų komanda išliktų Europos elite ir iškovotų teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, todėl turime joms skirti dar didesnį dėmesį. Norėtume surengti ir moterų Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Kai kurie nestandartiniai sprendimai pasiteisino – Mantas Šernius ir Aurimas Jasilionis buvo pervilioti į moterų krepšinį ir sėkmingai jame pritapo. Šiuo metu didžiausias rūpestis: kaip išnaudoti arenas ir tai nukreipti moterų krepšinio vystymui, motyvuoti mergaites eiti sportuoti. Kovojame su vis didesniu moksleivių nejudrumu ir netinkamu gyvenimo būdu. Tai didžiausia krepšinio kova ir iššūkiai šiai dienai.
– Ką palinkėtumėte Lietuvos krepšinio gerbėjams 2011-aisiais?
– Sau ir visiems norėčiau palinkėti, kad tas įvykis, kuris vyks rudenį, būtų sėkmingas visomis prasmėmis. Palinkėsiu, kad Lietuvos rinktinė būtų tokia, kuria mes didžiavomės šiemet ir daugelį metų anksčiau, kad Europos čempionate ji sukurtų didelę šventę. Visiems linkiu daugiau santarvės, tikėjimo bei susitelkimo. Ne kartą buvo įrodyta, kad šie komponentai drauge atneša sėkmę. Jei būsime ryžtingi, tikėsime tuo, ką darome, sėkmė anksčiau ar vėliau ateis. Labai linkiu, kad ji ateitų 2011-ųjų rudenį.
