Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis pats yra ragavęs bedarbio duonos. Jis žino, kad senkant santaupoms, mažėja ir ambicijos.
Jau mėnesį šalies darbo biržose taikoma nauja bedarbių registracijos ir darbo su jais tvarka. Tris kartus neatsakęs į konsultanto skambutį ar nesutikęs dirbti jam siūlomo darbo, bedarbis pusmečiui braukiamas iš darbo biržos sąrašų. Tačiau M. P. Balašaitis tikino, kad tokiu būdu tik atsikratoma tų, kuriems darbas nereikalingas.
Neteisingai informuoti
– Įsigaliojus sugriežtintai darbo su bedarbiais tvarkai darbo birža sulaukia daug kritikos. Ji kaltinama dirbtinai mažinanti bedarbių skaičių ir taip iškreipianti realią statistiką.
– Netiesa. Jeigu skundus būtų galima laikyti kritika, tai stengtumėmės į ją atsižvelgti ir taisytis. Manau, kad tai tik visuomenės nuomonė, susiformavusi nežinant visos informacijos.
Klausiate, ar dirbtinai mažinu skaičius? Atsakau – ne, nemažinu.
Darbo biržos sąrašuose esantys bedarbiai toli gražu ne visi realiai atitinka tą statusą. Iš beveik 11 tūkst. bedarbių, su kuriais buvo aktyviai dirbama, 425 savo noru atsisakė darbo biržos paslaugų. Atsisakė ne darbo pasiūlymo, bet savo noru atsisakė registracijos.
– Taip elgdamiesi žmonės vardija kokius nors argumentus?
Argumentus galiu pasakyti. Anksčiau bedarbio statusą suteikdavome iš karto, o dabar tik per penkias dienas, nuodugniai patikrinę visą mums prieinamą informaciją. Ir tai iš esmės keičia padėtį.
Anekdotinė situacija
– Kodėl bedarbis, tris kartus neatsiliepęs į specialisto skambutį, braukiamas iš sąrašų?
– Su žmogumi dirbama aktyviai ne tik siūlant darbo vietą. Gal jam trūksta išsilavinimo, žinių? Sudarome įdarbinimo planą, kokiu metodu su juo dirbsime, ką siūlysime. Su planu bedarbis susipažįsta ir pasirašo. Sutariama, kokiu būdu ir priemonėmis žmogus bus įtraukiamas į darbo rinką. Labai apmaudu, kad vargstama su tais žmonėmis, kuriems, sakyčiau, mūsų paslaugos neįdomios.
Bedarbis pats nurodo, kokiomis priemonėmis – elektroniniu paštu, telefonu, žinutėmis – su juo bus palaikomas ryšys. Jei nurodo, kad su juo bus galima susisiekti telefonu, tai ir privalo ta priemone naudotis.
Jeigu jūs ieškotumėte darbo ir kreiptumėtės į privačią įdarbinimo agentūrą negi nekeltumėte ragelio? Manau, eidama miegoti po pagalve jį pasikištumėte.
Po to, kai pradėjome griežtinti tvarką, susiklostė anekdotinė situacija. Bedarbiai masiškai nenurodo savo telefono numerių. O paskui skambinėja žurnalistams ir skundžiasi.
– O gal tikrai bedarbis neturi nei telefono, nei interneto?
– Tada lieka registruotas laiškas. Bet ar nekyla abejonių, kad toks žmogus neskuba susirasti darbo?
Kaip ir privati firma, esu suinteresuotas darbo rezultatais. Jei birža turi nemotyvuotų bedarbių, kurie nelabai domisi darbo pasiūla, neprivalome su jais dirbti.
Velniop tas ambicijas
– Siūlomas darbas kartais iš tiesų netenkina žmonių. Daktarė nenori dirbti virėja, o buhalterė – valytoja. Juk dažnam sunku susidoroti su savo ambicijomis.
Atsakysiu remdamasis savo patirtimi. Aš irgi turėjau universiteto diplomą ir ambicijų. Tačiau tapęs bedarbiu sutikau dirbti šaltkalviu. Kai baigiasi lėšos, reikia darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio, tad ilgai su ambicijomis nepratempsi. Yra pinigų, gali turėti ambicijų. Jei jie išsenka – ambicijos atidedamos į šoną.
– Bedarbio statuso netenkama ir tuomet, jei bedarbis atsisako sveikatos patikrinimo?
– Bet kokiu atveju turime žinoti, kokia žmogaus sveikata. Jei žmogus negali sunkiai kelti, prieš pasiūlydami darbą turime apie tai žinoti. Ir tam reikalinga liudijimas – sveikatos pažyma.
Štai jums dar vienas pavyzdys. Prasiautus vėtrai Varėnoje mobilizavome bedarbius, žadėdami jiems šimtu procentų dengti darbo užmokestį. Siuntėme juos tvarkyti miškų. Pasirodo, nemažas procentas jų yra ligoniai, todėl darbo atsisakė. O ir iš tų, kuriuos nusiuntėme, labai nedidelė dalis pasiekė darbdavius.
Biržą šturmuoja „nelegalai“
– Kokia šiuo metu, žvelgiant jūsų akimis, yra realybė? Nedarbas mažėja, stabilizavosi ar toliau didėja ir metų pabaigoje, kaip prognozuojama, jau perkops 17 proc. ribą?
– Mano įsitikinimu, pirmiausia reikia inventorizuoti tai, ką turime, o jau tada užsiimti prognozėmis. Matome, kad ne visiems registruotiesiems realiai gali būti taikomas bedarbio apibrėžimas. Ne paslaptis, kad daugelis užsiregistravo darbo biržoje vien tam, kad turėtų socialines garantijas ir nemokėtų sveikatos draudimo mokesčio.
