„Brangūs tėvynainiai! Šiandien aš priėmiau sau labai sunkų, tačiau taip pat atsakingą sprendimą atsistatydinti iš ministro pirmininko posto. Šį sprendimą priėmiau todėl, kad norėjau užtikrinti galimybę visoms mūsų politinėms jėgoms pasiekti susitarimą, pasiekti kompromisą ir užbaigti tą prasidėjusią krizę. Tie sprendimai, kuriuos šiandien priėmė Aukščiausioji Rada, kartu su mano sprendimu yra pakankamas pagrindas kompromisui“, – sakoma oficialiame M.Azarovo pareiškime, kurio įrašas skelbiamas jo oficialioje svetainėje.
Kreipdamasis į Ukrainos piliečius atsistatydinęs premjeras pareiškė, kad jam „svarbiausia yra vienybė, mūsų šalies vientisumas ir sėkmingos jos plėtros galimybė“.
„Ambicijos – antraeilis dalykas“, – patikino jis.
„Esu širdingai dėkingas prezidentui ir Aukščiausiajai radai, kurie visus šiuos ketverius metus palaikė vyriausybės vykdomas sudėtingas reformas, sudėtingus pokyčius. Galiu atvirai pažiūrėti (į akis) mūsų piliečiams: pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis šalis susitvarkė su daugeliu problemų, stovėjusių jos kelyje. Ačiū jums už dėmesį, ačiū už pasitikėjimą“, – sakė M.Azarovas.
Vyriausybė sausio 28 dieną pranešė, kad M.Azarovas įteikė atsistatydinimo prašymą.
„Siekdamas sukurti papildomą galimybę politiniam kompromisui, kad šis konfliktas būtų taikiai išspręstas, aš priėmiau asmeninį sprendimą prašyti Ukrainos prezidento priimti mano atsistatydinimą iš premjero posto, “, – nurodyta M.Azarovo pranešime.
Premjeras pridūrė, kad valstybėje susiklosčiusi konfliktinė padėtis kelia grėsmę Ukrainos ekonomikai, socialiniam vystymuisi, kelia grėsmę visai Ukrainos ir visuomenei ir kiekvienam piliečiui.
Po kelių valandų Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius priėmė ministro pirmininko ir jo vyriausybės atsistatydinimo prašymą. Jis paprašė, kad ministrų kabinetas tęstų savo darbą, kol bus suformuota nauja vyriausybė.
(atnaujinta 16.08) V. Janukovyčius patenkino premjero atsistatydinimo pareiškimą.
(atnaujinta 13.45) Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį atšaukė protestus varžančius drakoniškus įstatymus, sukėlusius opozicijos įtūžį, o šiuo žingsniu siekiama užbaigti jau du mėnesius besitęsiančią krizę.
Opozicijos deputatai pradėjo ploti po balsavimo, per kurį sprendimą atšaukti minėtus teisės aktus palaikė 361 įstatymų leidėjas, o du balsavo prieš.
Šiuo įstatymus, kuriais buvo uždraustos praktiškai visos protestų formos, Aukščiausioji Rada, dominuojama prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos, priėmė kiek anksčiau šį mėnesį.
Tačiau pirmadienį prezidentas pažadėjo, kad jie bus atšaukti. Tai jis pareiškė po derybų su protestuotojų lyderiais, kurie šių teisės aktų atšaukimą įvardijo kaip vieną iš pagrindinių savo reikalavimų.
Įstatymai atvėrė kelią laikotarpiui iki penkerių metų įkalinti asmenis, kurie blokuoja visuomeninius pastatus, ir areštuoti protestuotojus, kurie pasirodo su kaukėmis ar šalmais.
Įstatymais taip pat buvo uždraustas „šmeižto“ skleidimas internete, o už jį numatyta iki vienų metų pataisos darbų – ši nuostata turėjo padėti pažaboti socialinę žiniasklaidą, kuriai tenka svarbus vaidmuo protestų judėjime.
(atnaujinta 12.10) Ukrainos premjeras Mykola Azarovas atsistatydino antradienį, siekdamas padėti išspręsti jau du mėnesius trunkančią žmonių gyvybių pareikalavusią krizę, įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje susirinkus į neeilinę sesiją ir pradėjus debatus dėl svarbių reformų.
„Priėmiau asmeninį sprendimą prašyti Ukrainos prezidento priimti mano atsistatydinimą iš premjero posto, siekiant sukurti papildomą galimybę politiniam kompromisui, kad šis konfliktas būtų taikiai išspręstas“, – sakoma M.Azarovo pranešime.
Premjeras pridūrė, kad valstybėje susiklosčiusi konfliktinė padėtis kelia grėsmę Ukrainos ekonomikai ir visuomenei.
"Per šią priešpriešą vyriausybė darė viską, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai. Darėme ir darome viską, kad nebūtų liejamas kraujas, eskaluojamas smurtas ir pažeidinėjamos piliečių teisės. Vyriausybė užtikrino ekonomikos ir socialinės apsaugos sistemos funkcionavimą ekstremaliomis sąlygomis", - pabrėžė M.Azarovas.
"Visus šiuos sunkius metus dariau viską, kad Ukraina galėtų normaliai vystytis kaip demokratinė europietiška valstybė, - rašo jis. - Priiminėjau sprendimus ir prisiimdavau atsakomybę Ukrainos liaudies vardan. Dėl to galiu sąžiningai žiūrėti į akis kiekvienam mūsų valstybės piliečiui, kiekvienam tėvynainiui."
Žingsnis į pergalę
Ryte dramatiškai paskelbęs šią žinią, M.Azarovas pasidavė jau ne vieną mėnesį opozicijos daromam spaudimui. Premjero atsistatydinimas buvo vienas iš svarbiausių reikalavimų, iškeltų Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje įsitvirtinusių protestuotojų.
Tačiau pasaulio bokso čempionas ir Opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį pareiškė, kad M.Azarovo atsistatydinimas yra tik „ žingsnis į pergalę“.
"Mes daug mėnesių sakėme, jog tai, kas vyksta gatvėje, – tai taip pat šios vyriausybės darbo rezultatas. Tai ne pergalė, tai žingsnis į pergalę“, - sakė jis žurnalistams.
„Šiandien darbotvarkėje svarstomas klausimas apie vyriausybės atsistatydinimą ir klausimas apie vyriausybės atsakomybę. Esu įsitikinęs, jog (pareiškimas apie atsistatydinimą) nėra šiaip sau. Jis žino, kad padarė viską tam, kad išsaugotų veidą“, - pridūrė jis.
Partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) atstovas savo ruožtu sakė naujienų agentūrai AFP, jog laukiama, ar V.Janukovyčius priims premjero atsistatydinimą.
M.Azarovas taip pat padėkojo prezidentui Viktorui Janukovyčiui už jo rodytą pasitikėjimą.
"Esu dėkingas visiems liaudies deputatams, kurie visus šiuos metus palaikė itin sudėtingą vyriausybės darbą, modernizuojant ir reformuojant šalį", - sakoma jo pranešime.
M.Azarovas premjeru buvo paskirtas 2010 metų kovo mėnesį.
2012 gruodžio 3 dieną M.Azarovo vyriausybė atsistatydino, nes buvo išrinktas naujas parlamentas.
Po šešių dienų V.Janukovyčius vėl pateikė jo kandidatūrą eiti premjero pareigas, o gruodžio 13 dieną parlamentas nubalsavo už šį siūlymą.
Prezidento politinė ateitis
Anksčiau dieną Rada pradėjo posėdį, kuriame tikimasi priimti teisės aktų, turinčių padėti užbaigti šalį krečiančią krizę, jau pareikalavusią žmonių gyvybių.
Deputatai sugiedojo šalies himną prieš sesiją, kurioje dalyvauja trys buvę Ukrainos prezidentai - Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka, ir tylos minute pagerbė žuvusius per susirėmimus Kijeve.
Numatoma, kad per šį posėdį bus atšauktas anksčiau šį mėnesį priimtas prieštaringai vertinamas įstatymas, varžantis teisę protestuoti, ir bus priimtos kitos reformos, nurodė parlamento televizija.
Antradienį atmosfera Kijevo gatvėse buvo rami ir labai skyrėsi nuo praeitą savaitę vykusių susirėmimų.
Tačiau protestuotojų pastatytos barikados iš smėlio maišų, kurių aukštis vietomis siekia kelis metrus, tebėra užtvėrusios sostinės centrą, kuriame dabar aiškiai nusistovėjo ribos tarp teritorijų, kontroliuojamų demonstrantų ir saugumo pajėgų.
Vakarų šalių lyderiai tikisi proveržio per posėdį Radoje, pagarsėjusioje deputatų muštynėmis, tačiau opozicijos vadovų nuomonė po vėliausio susitikimo su V.Janukovyčiumi buvo atsargi.
Netgi atsistatydinus M.Azarovui, derybose tarp opozicijos ir V.Janukovyčiaus būtų keliamas klausimas dėl paties prezidento politinės ateities.
Opozicija nori, kad jis atsistatydintų dar prieš pasibaigiant kadencijai ateinančiai metais, o radikaliai nusiteikę protestuotojai ragina nuversti V.Janukovyčių kiek įmanoma greičiau.
(papildyta 10.38) Šiandien Aukščiausiosios Rados neeilinės sesijos metu atsistatydinimo pareiškimą pateikė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas.
Premjeras akcentavo, kad tokiu sunkiu šaliai momentu svarbiausia yra ne kieno nors asmeniniai interesai, o visos valstybės likimas.
„Šalyje susidariusi konfliktinė situacija, kelia grėsmę Ukrainos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, visai visuomenei ir kiekvienam piliečiui. <...> Šiandien svarbiausia išsaugoti Ukrainos vienybę ir valstybingumą. Tai daug svarbiau nei kieno nors asmeninės ambicijos ar planai“, – teigiama pareiškime.
(papildyta 08.58) Ukrainos įstatymų leidėjai antradienį susirinks diskutuoti dėl galimybių užbaigti jau du mėnesius vykstančią ir žmonių gyvybių pareikalavusią politinę krizę, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius sutiko patenkinti svarbų opozicijos reikalavimą ir atšaukti drakoniškus įstatymus prieš protestus.
Per nepaprastąją Aukščiausiosios Rados sesiją planuojama apsvarstyti opozicijos reikalavimų sąrašą, įskaitant raginimą priimti konstitucijos pataisas, kurios apribotų kai kurias V.Janukovyčiaus galias ir sustiprintų vyriausybės vaidmenį.
Šis posėdis laikomas potencialiai lemiamu krizės momentu, o vyriausybė, kaip pranešama, svarsto galimybę imtis griežtų veiksmų, tokių kaip nepaprastosios padėties įvedimas, jeigu derybos žlugtų.
Viena iš pagrindinių temų derybose tarp opozicijos ir V.Janukovyčiaus – paties prezidento politinė ateitis.
Opozicija sako norinti, kad jis pasitrauktų iš posto dar prieš pasibaigiant jo kadencijai ateinančiais metais. Demonstrantai ragina V.Janukovyčių nuversti kiek įmanoma greičiau.
Šie integracijos su Europos Sąjunga (ES) šalininkų protestai prasidėjo lapkritį, kai V.Janukovyčius, spaudžiant Rusijai, atsisakė pasirašyti svarbią bendradarbiavimo su Bendrija sutartį, kuri buvo rengiama kelerius metus.
Vėliau protestai peraugo į platesnį judėjimą prieš V.Janukovyčiaus valdymą ir apėmė ne vien sostinę, bet ir atokesnius regionus šalyje, kuri yra dvigubai didesnė negu Vokietija.
Protestuotojai dabar yra užėmę sričių administracijos būstines visuose, išskyrus vieną, vakariniuose regionuose. Opoziciją palaikantys vietos įstatymų leidėjai ir karingai nusiteikę protestuotojai dabar steigia naujus „liaudies parlamentus“, vadovaujančius savo regionams.
Protestuotojai dabar yra užėmę arba blokuoja dešimt iš 25 sričių centrų.
V. Janukovyčiui labiausiai nerimauja dėl to, jog protestai išplito į rytinius Ukrainos regionus, kur gyventojų daugumą sudaro jį palaikantys rusakalbiai.
Saugumo pajėgos panaudojo jėgą, vaikydamos protestuotojus rytiniuose Dnepropetrovsko, Čerkasų ir Sumų miestuose. Dešimtys demonstrantų buvo sulaikyti.
Buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka, tapęs vienu iš opozicijos lyderių, pareiškė, kad Aukščiausioji Rada, kurioje daugumą turi V.Janukovyčiaus Regionų partija, turėtų balsuoti už vyriausybės atstatydinimą per balsavimą dėl nepasitikėjimo, kuris taip pat suplanuotas antradienį.
Dėl šios krizės nukentėjo Ukrainos ekonomika: pasak analitikų, iškilo grėsmė laukiamam atsigavimui po ilgiau nei metus trukusios recesijos, taip pat didėja šalies valiutos žlugimo pavojus.
Didelį susirūpinimą taip pat kelia klausimas, koks likimas laukia 15 mlrd. JAV dolerių (37,8 mlrd. litų) paskolos, dėl kurios V.Janukovyčius susitarė su Rusija, jeigu Kijeve įvyktų radikalus politinis pertvarkymas.
Banko „Raiffeisen Bank Aval“ ekonomistas Dmytro Sologubas sakė naujienų agentūrai AFP: „Žmonės gana neužtikrinti, kas vyks toliau.“
Ukrainos lyderis sutiko anuliuoti prieš protestus nukreipus įstatymus, Jaceniukas netaps premjeru
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį sutiko anuliuoti prieš protestus nukreipus įstatymus, bet pareiškė, kad suimti demonstrantai bus paleisti tik tuo atveju, jei bus pašalintos protestuotojų barikados.
Savo ruožtu, kaip pranešė prezidentūra po naujų derybų su opozicija, vienas opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas formaliai atsisakė pasiūlymo užimti ministro pirmininko postą, kurį jam per šeštadienį vykusį ankstesnį derybų ratą pasiūlė V.Janukovyčius.
„Buvo priimtas politinis sprendimas anuliuoti sausio 16-osios dienos įstatymus, kurie sukėlė tiek daug diskusijų“, - sakoma pranešime, išplatintame neeilinės parlamento sesijos, kurioje bus svarstomi būdai užbaigti du mėnesius trunkančią krizę, išvakarėse.
„Jaceniukas atsisakė vadovauti Ukrainos vyriausybei“, – priduriama jame. Tai gerokai prieštarauja dar išvakarėse pateiktiems Regionų partijos atstovų teiginiams dėl siūlymo atšaukti prieštaringus įstatymus. „Mes nesiruošiame keisti įstatymus, kurie atitinka visus ES reikalavimus. Mūsų paskui į Europą nepriims. Daugiausia, su kuo galime sutikti, tai darbo grupių sudarymas įstatymų tobulinimui“, – teigė Michailas Čečetovas.
Vyriausybės pranešime nenurodyta, ar opozicijos lyderiai sutiko su amnestijos sąlygomis.
Jeigu jie tam ryžtųsi, tai sukeltų radikalių grupių, tokių kaip garsia dešiniojo sparno radikalia jaunimo grupe „Pravyj sektor“ („Teisusis sektorius“) , pasipiktinimą.
Prieš vyriausybei paskelbiant savo pranešimą „Teisusis sektorius“ pateikė savo sąlygas, kuriose reikalaujama nubausti pareigūnus, atsakingus už protestuotojų žūtį ir patyčias iš jų, taip pat išformuoti protestuotų nekenčiamą riaušių miliciją „Berkut“ ir pateikti informaciją apie visus dingusius opozicionierius.
Praėjusią savaitę per nuožmius susirėmimus žuvo trys protestuotojai, tarp jų du nušauti iš medžioklinio šautuvo, kuriais milicija, kaip tikina valdžia, nėra ginkluota.
V.Janukovyčius susitiko su trimis pagrindiniais opozicijos lyderiais – A.Jaceniuku, buvusiu bokso čempionu Vitalijumi Klyčko ir nacionalistu Olehu Tiahnyboku, kurie paragino protestuotojus antradienį Nepriklausomybės aikštėje susirinkti į naują masinę demonstraciją.
Radikalus protestuotojai anksčiau pirmadienį sutiko pasitraukti iš Teisingumo ministerijos pastato, kurį jie užėmė sekmadienį vakare.
Susidūręs su didžiuliu spaudimu V.Janukovyčius šeštadienį pasiūlė opozicijai užimti aukštus postus vyriausybėje ir pažadėjo padaryti konstitucijos pataisas, kuriomis būtų sumažinti prezidento įgaliojimai ir išplėstos vyriausybės galios.
Bet opozicijos lyderiai sakė, kad jie toliau rengs protestus, kol bus patenkinti visi jų reikalavimai, tarp jų V.Janukovyčiaus atsistatydinimas ir pirmalaikių rinkimų surengimas.
Įkalinta 2004 metų revoliucijos lyderė Julija Tymošenko, laikydamasi radikalesnės linijos už kitus opozicijos vadovus, paragino juos atmesti prezidentūros pateiktas „žeminančias sąlygas“.
V.Klyčko, kuriam buvo pasiūlytas vicepremjero postas, jau anksčiau atmetė šį prezidento žingsnį kaip "nuodingą pasiūlymą", kuriuo siekiama įvaryti pieštą tarp opozicijos lyderių.
Tuo tarpu protestuotojai dabar kontroliuoja didžiumą Kijevo centro apie Nepriklausomybės aikštę, o jų kelių metrų aukščio barikadas saugo aktyvistai su balaklavomis, ginkluoti beisbolo lazdomis.
Opozicijos aktyvistai taip pat yra užėmę vietos valdžios administracinius pastatus visose, išskyrus vieną, šalies vakarinės dalies srityse.
Iš viso protestuotojai dabar yra užėmę arba blokuoja dešimties iš 25 Ukrainos sričių administracinių vietos valdžios pastatų.
Šiandien Aukščiausioji Ukrainos Rada renkasi į neeilinę sesiją, kurioje bus sprendžiamas vienas klausimas – kaip išvesti šalį iš politinės krizės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
