Nevyriausybinė organizacija (NVO) „Europinė gimdos kaklelio asociacija“ (European cervical cancer association, ECCA), kurios nare Lietuva tapo 2006 metais, inicijavo Europos Parlamente „Gimdos kaklelio vėžio prevencijos“ grupės įsteigimą.
Šioje grupėje aktyviai veikia Lietuvos parlamentarė Jolanta Dičkutė. ECCA subūrė iškiliausius mokslininkus ir medicinines, visuomenės sveikatos organizacijas, surinko mokslinius duomenis ir sukūrė strategiją gimdos kaklelio vėžio sumažinimui Europoje, kurią išdėstė manifeste „STOP CERVICAL CANCER“.
Dalyvaujant ECCA nariams (21 valstybės atstovams) Europos Parlamentinė grupė įteikė manifestą Europos Sveikatos reikalų komisaro atstovui. Europos Parlamentas paskelbė trečią sausio savaitę kovos su gimdos kaklelio vėžiu savaite Europoje. Jos metu bus atkreipiamas visuomenės dėmesys, vykdomos sveikatos organizatorių ataskaitos, pateikiamos patikslintos nuorodos gimdos kaklelio vėžio prevencijos klausimu.
Lietuvoje praėjusią savaitę įvyko Lietuvos Akušerių ginekologų draugijos posėdis, kurio dalyviai pasirašė minėtąjį manifestą. Įsteigtas „Žmogaus papilomos viruso forumas“, telkiantis įvairius specialistus kovai su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kuri sukelia įvairių sveikatos sutrikimų, net keletą vėžio formų.
Lietuvai ECCA atstovauja Vilniaus Universitetas, multidisciplininė organizacija, kurioje vykdomi moksliniai tyrimai įvairių mokslų sandūroje. VU atstovė ECCA dr. Aurelija Vaitkuvienė Vilniaus universitete organizavo kursus, kuriems vadovauti pakvietė ECCA narį, Belgijos Visuomenės sveikatos instituto Vėžio epidemiologijos skyriaus vadovą MD MSc Marcą Arbyną (nuotraukoje). Jis 10 metų tyrinėja gimdos kaklelio vėžio statistinius duomenis ir kuria prevencijos strategiją. M. Arbynas vadovavo grupei, parengusiai Europines gimdos kaklelio prevencijos nuorodas, kurios šių metų vasario mėnesį bus patvirtintos Europos Parlamente. Daugelis europinio lygio institucijų ir ES šalių narių atstovai svarstė šį dokumentą. Atsižvelgę į mokslo pažangos pateiktas galimybes, įvedė naujus prevencijos elementus.
Vilniaus universitete trečiadienį įvykusiuose kursuose Lietuvos atstovai pateikė savo praktinės veikos ir mokslinių tyrimų duomenis. Nevyriausybinės organizacijos „Soroptimist International“ veikla sveikatos programose buvo pristatyta kaip pavyzdys nevyriausybinių organizacijų pajėgumo ir kompetencijos sprendžiant valstybinės svarbos praktinius klausimus Lietuvoje, NVO pajėgumai yra nepakankamai vertinami ir per retai pasitelkiami. Moteris liečiančius sveikatos klausimus pravartu būtų spręsti dalyvaujant moterų organizacijoms.
M. Arbynas savo pranešime pateikė pastarojo dešimtmečio globalinių tyrimų apžvalgą, statistinius duomenis, kurie leidžia pasirinkti naujus gimdos kaklelio prevencijos elementus - žmogaus papilomos viruso diagnostiką ir vaikų vakcinaciją nuo šio viruso.
Informavo, kad ikivėžio gydymas – gimdos kaklelio chirurginis išpjovimas lemia priešlaikinį gimdymą. Lazerinis išdeginimas yra švelniausia priemonė gydant lengvo laipsnio kaklelio pakitimus, sunkesnio laipsnio pakitimų chirurginio gydymo taikymas gimdomumo amžiaus moterims turi būti labai gerai pasveriamas, atsižvelgiama į šeimos nuomonę.
Visos organizacijos ir asmenys, susiję su gimdos kaklelio prevencijos organizavimu Lietuvoje buvo informuotos ir pakviestos dalyvauti kursuose ir diskusijoje. Ketvirtadienį M. Arbynas susitiko su Lietuvos vėžio registro vadovu. Pateikta vietinė medžiaga, europinė medžiaga, diskusijų rezultatai sukėlė naujų minčių, kurios galėtų pagelbėti Lietuvai pakilti iš blogiausios pozicijos tarp visų Europos valstybių. Svarstant įvykius Europos Parlamente ir pastangas Lietuvoje kilo klausimų kursų vadovui:
- Kodėl jūs sutikote paaukoti savo brangų laiką kursų vadovavimui mažytėje Lietuvoje?
- Aš buvau pakviestas Vilniaus Universiteto, kurio vadovybė dar 2005 metais išreiškė susidomėjimą ir jaučiau pareigą įvykdyti įsipareigojimą edukacijos srityje. Sveikatos švietimas tiek medikų, tiek sveikatos organizatorių, socialinių darbuotojų, biomedicinos mokslininkų yra labai aktualus šalyje, kuri 2004 metų duomenimis pirmavo mirtingumu nuo gimdos kaklelio vėžio Europoje. Mane skatino noras atvykus čia pasidalinti patirtimi, kurią sukaupiau šio vėžio prevencijos srityje.
- Turėjote galimybę pajusti vietinius organizacinius niuansus, pabendrauti su asmenimis. Kokios pagrindinės kliūtys trukdo suteikti Lietuvos moterims galimybę išvengti gimdos kaklelio vėžio, kurio priežastis – virusas –yra išaiškinta, prieinamos nagrinėjimui labai efektyvios kitose šalyse veikiančios prevencijos programos, o pati Lietuva garsėja sparčia informacinių technologijų sklaida. Atrodo, nėra jokiu paslapčių ir užtvarų nacionalinės gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai veikti?
- Būtent, sėkmingos prevencijos receptas yra žinomas, todėl reikia sutelkti visus vėžio prevencijos proceso veikėjus, ne tik medikus ir apibrėžti politiką bei instrumentus. Pajėgus informacinis tinklas turi aptarnauti prevencijos veiklą. Visi audinių tyrimų, asmenų, jų sveikatos duomenų ir sveikatai skirtų finansų duomenys turi būti kaupiami ir prieinami atsakingiems asmenims iki pat savivaldybių lygio. Atsakingi asmenys turi nuolat naudoti duomenis, žinoti kiek moterų atsiliepia į kvietimus, kokios socialinės grupės turi būti specialiais būdais įtrauktos į priešvėžinius tyrimus. Juridinis šio aktyvumo pagrindas turi būti užtikrintas.
Vėžio registras ir šios programos administratoriai savivaldybėse turėtų disponuoti visa duomenų baze. Turi būti tiksliai įvardinti asmenys ir jų funkcijos disponuojant pilna duomenų baze. Visi duomenys turi būti nuolatiniame abipusiame ryšyje, nuolat pasiekiami Vėžio registro. Kiekvienas naujas vėžio atvejis turi būti audituojamas. Gali būti, kad moteris nebuvo gavusi pakvietimo išsitirti, gali būti, neatsiliepė į kvietimą, galbūt jos tyrimas buvo įvertintas kaip neigiamas, o gal ji nevykdė nurodymų esant pakitimams tyrime. Kiekvieno atvejo istorija turi būti pilnumoje atsekta, įvertinta, atvejis priskirtas atitinkamai nesėkmių grupei. Kiekviena klaidų grupė turi specifines priemones, kurios gali pagerinti to baro veiklą.
- Ką galėtumėte pranešti Lietuvos moterims apie vakciną iš europinės tribūnos? Lietuvoje nesant kompetentingos informacijos visuomenei, skleidžiama vaistų kompanijų reklama, sklando prieštaringi gandai ir nuorodos?
- Pagrindinė europinio lygio žinia yra ta, kad ŽPV vakcina yra saugi (neturi pašalinio blogo poveikio organizmui, ji gerai pernešama (paskiepytas žmogus nejaučia sveikatos sutrikimo). Vakcina sukelia didelio kiekio antikūnių prieš virusą gamybą organizme. Ši vakcina apsaugo gimdos kaklelio audinį (plokščią ir liaukinį epitelį) nuo sunkių ikivėžinių pažeidimų ir vėžio(CIN2+ AIS), jeigu buvo skirta asmeniui iki vakcinacijos neužsikrėtusio žmogaus papilomos virusu.
Praktiškai tai reiškia, kad vakcina apsaugos ir šios ligos išvengs asmenys, vakcinuoti vaiko amžiuje iki lytinio gyvenimo pradžios (manoma, kad lytinis ŽPV užkrėtimo būdas yra pagrindinis , bet vaiko apkrėtimas ne lytiniu keliu irgi įmanomas). Kokia nauda vakcinuojant vyresnes moteris (pradėjus lytinį gyvenimą), dar nėra statistiškai įrodyta.
Aišku, kad jaunos moterys, kurios nėra užsikrėtusios ŽPV, vakcina turi būti apsaugotos nuo ŽPV 16 ir 18 tipų viruso apsigyvenimo jų ląstelėse, nes jis tik patekęs i organizmą bus sunaikintas vakcinos sukelto imuninio atsako veiksnių-antikūnių. Taip pat tikimasi, kad paskiepijus neužkrėstas ŽPV moteris joms vėliau užsikrėtus ir besidauginant ŽPV virusams, organizmas greičiau įveiks užkratą, bus mažiau lėtinio virusinio uždegimo atvejų (sumažės ir galimybė perduoti infekciją lytiniu ir odos kontakto keliu).
Sumažės ir moterų , kurioms mikroskopu aptinkama ląstelių pakitimų, sukeliamų ŽPV 16 ir 18 tipų citologiniame (tepinėlio) tyrime. Sumažės moterų, kurių išpjauto gimdos kaklelio audinio (biopsijos) mikroskopiniame tyrime randama aukšto laipsnio ikivėžinių ir vėžinių pakitimų (CIN2+, CIS), sukeltų 2 tipų 16 18 ŽPV. Tikimasi, kad jaunoms moterims, kurios nėra užsikrėtusios ŽPV visos minėtos teigiamos pasekmės pasitvirtins surinktoje tyrimų medžiagoje ir artimiausiu metu rekomendacijos dėl jaunų moterų vakcinacijos Europoje bus pateiktos.
Deja, moterims, kurios jau yra užsikrėtusios ŽPV iki vakcinacijos, netgi toms, kurios gamina antikūnius prieš ŽPV, ši profilaktinė vakcina padėti negali ir ją naudoti nėra prasmės. Pigiau yra pasitikrinti dėl ŽPV viruso užkrėstumo ir sužinoti, ar verta mokėti virš 1000 litų už jums netinkantį medikamentą, nors ir nekenksmingą sveikatai.
Svarbiausia yra žinoti, kad vakcinacija nekeičia dalyvavimo gimdos kaklelio patikros programoje sąlygų. Reguliariai tikrintis ir vykdyti patikros programą reikia toliau visoms, nes vakcina sukelia atsparumą tik 2 viruso tipams, o vėžį gali sukelti dar bent 10 tipų, tik jie rečiau aptinkami vėžiu sergančių ligonių audiniuose. JAV yra paskelbtos nuorodos ten užregistruotai vakcinai vartoti. Ji tinka vartoti vyrams ir moterims nuo 9 iki 26 metų. JAV Medicinos taisyklės rekomenduoja vakcinuoti 11-12 metų mergaites. Dvi JAV valstijos jau patvirtino šias rekomendacijas taikyti medicinos praktikai. Europoje dar nėra patvirtintų vakcinacijos amžiaus nuorodų.
Šūkis visuomenės informavimui: Vakcinuodami vaikus prieš ŽPV, ilgainiui išgyvendinsime gimdos kaklelio vėžį (kaip ir kitas infekcinės kilmės ligas) ne tik iš Lietuvos, bet ir Europos. Europa prašo Lietuvos aktyviai dalyvauti šiame svarbiame siekyje (stiprinti lietuvišką gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą : plečiant jos apimtį, modernių elementų diegimą, visuomenės informavimą).
- Dėkojame už pokalbį.
Ir dar kelios naujienos, nuorodos bei svarbūs faktai:
Gera žinia socialiniams darbuotojams, pedagogams, sveikatos organizatoriams gydytojams - Vilniaus universitete galima išklausyti multidisciplininius ECCA kuruojamus kursus „INFEKCIJA ir NEOPLAZIJA“
Vilniaus universitete Europos Kolposkopijos draugija organizuos kolposkopijos kursus spalio mėnesi, kursams vadovaus draugijos prezidentas , sekite www.vu.lt informaciją (į kursus registruotis rašant laišką [email protected]),
Skirtingi pasaulio regionai pasižymi skirtinga onkogeninių viruso tipų simbioze: 16,18,45,31,33... Vykstant globalizacijos procesui pasikeičiama onkogeniniais tipais įvairiose šalyse, dažniausiai per lytinius santykius.
1
6 ir 18 tipo ŽPV virusai veisiasi aplink tuos organus, kuriuose gleivinė susisiekia su oda ir yra tam tikros rūšies epitelis ( burna, lytiniai takai, išeinamoji anga, galvos, kaklo, tarpvietės oda).
Prezervatyvas neapsaugo odos nuo viruso patekimo, todėl lytinė higiena, monogamija yra optimalūs reikalavimai norint išvengti ŽPV užkrato.
Aurelija Vaitkuvienė, Vilniaus Universitetas
„Soroptimist international“
Moterų organizacija: www.soroptimiste.lt
Europinė organizacija infekcijai ir neoplazijai tirti: www.eurogin.com
Europos gimdos kaklelio asociacija: www.ecca.info
Tarptautinė lazerinės medicinos ir chirurgijos akademija: www.laserflorence.org
Laikraštis HPV TODAY: www.hpvtoday.com
