Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tenkino Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą ir vilnietį J. R. pripažino kaltu sutrikdžius religines apeigas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Nuteistajam teismas skyrė galutinę 1400 eurų baudą.
Justui Rudžianskui skirta bauda
Apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausioji prokurorė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, kuriuo J. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir priimti naują nuosprendį – J. R. pripažinti kaltu dėl trukdymo atlikti religines apeigas (pagal Baudžiamojo kodekso 171 str.) ir skirti jam baudą.
Bylos duomenimis, š. m. liepos 28 d. apie 12:30 val. J. R. (gim. 1986 m.) atvyko į Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros baziliką, kurioje tuo metu vyko iš anksto suplanuotos religinės apeigos – pagrindinės šios bažnyčios sekmadienio šventosios Mišios (suma). Kaltinamasis į arkikatedros baziliką užėjo su veidą dengiančia kauke ir spalvotu peruku. Tikinčiųjų akivaizdoje eidamas link didžiojo altoriaus, J. R. su savimi turėtu lapų pūtikliu bei smilkytuvu, kuriuose buvo pluoštinių kanapių, jas smilkė, sukeldamas degančių pluoštinių kanapių dūmus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu J. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perdavė be užstato laiduotojo (artimo asmens) atsakomybei, nustatęs vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukė argumentuodamas tuo, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.
Su tokiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutiko Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, apskundę nuosprendį apeliacine tvarka.
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog vertinant kaltinamojo išankstinį pasiruošimą nusikalstamai veikai, paties kaltinamojo padarytos veikos bei jos padarinių vertinimą, išgyvenimų dėl to nebuvimą, elgesį po veikos padarymo, rodantį, kad jis nevertina veikos kritiškai, nesistengė sušvelninti padarinių, o priešingai – ja didžiuojasi, manoma, kad J. R. gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką buvo formalus, išreikštas vien deklaratyviais apgailestavimo pareiškimais, atliktas ne laisva valia, bet dėl byloje surinktų įrodymų visumos, turint išskaičiavimų būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokuratūros vertinimu, J. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesukėlė jam jokių realių neigiamų pasekmių, kas neatitinka protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad incidento vaizdo įrašas iš arkikatedros kaipmat išplito socialiniuose tinkluose. Buvo nurodoma, kad protestuotojas siekė palaikyti jauną verslininką Martyną Simanyną, kuris buvo nuteistas už per didelės koncentracijos kanapių (CBD) produktų pardavimą.
Protestas įvyko ne šiaip sau – dieną po jo, liepos 29-ąją, laukė teismo posėdis. M. Simanynas anksčiau apskundė jam nepalankų Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta įkalinimo bausmė.
Primename, jog pirmosios instancijos Kauno apylinkės teismas M. Simanynui paskyrė gana griežtą – 2 metų ir 2 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę, be galimybės bausmės atlikimą atidėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
