Vieni kategoriškai tvirtina, kad vaikams žinių apie lytinius santykius ir kontracepciją mokykloje nereikia. Kiti aiškina, jog informaciniame amžiuje juokinga tai slėpti ir geriau pateikti faktus neiškraipytus. Kol suaugusieji ginčijasi dėl lytiškumo ugdymo, lytinio švietimo ir dar kažin kokių sąvokų, jaunuoliai informacijos vis dar priversti ieškoti internete.
Rengs naują programą
Sausio viduryje švietimo ir mokslo ministras prof. dr. Dainius Pavalkis pagaliau pasirašė dokumentą, kuriuo subūrė darbo grupę Sveikatos ugdymo bendrosios programos, integruojant Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą projektui aptarti ir tobulinti. Mat iki šiol buvusi programa struktūriškai neatitinka Bendrųjų programų konstrukto.
Vis dėlto kai kurie kalba apie tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija susiklosčiusią situaciją sprendžia vangiai. Pirmasis darbo grupės posėdis turėjęs vykti pirmadienį, buvo atšauktas. Kada bus kitas – kol kas dar neaišku. Pabodo gyventi mitais
Kol suaugusieji ginčijasi ir nedrįsta žengti reikiamų žingsnių ar net sąmoningai vilkina sprendimus, jaunimas garsiai sako, jog situaciją reikia keisti.
Lietuvos moksleivių sąjungos švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė teigia, kad lytiškumo ugdymo problema tarp moksleivių diskutuojama ilgą laiką. „Atlikome apklausą, iš kur moksleiviai gauna informacijos (šeimos planavimo klausimais – aut. past.) ir kaip ja pasitiki. Informacijos jie ieško socialiniuose tinkluose, internetiniuose tinklalapiuose, bet labiausiai pasitiki mokyklos darbuotojais. Norime konkrečių žinių, kad netektų gyventi mitais“, – esamą situaciją ir viltis ją keisti dėstė moksleivių atstovė.
Jai antrino Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Aistė Mikalauskaitė: „Nuo pat pradžių tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai kartojame, kad tai turėtų būti jungtinė programa, sudaryta tiek iš vertybių diegimo, tiek iš lytinio švietimo dalies. Atsižvelgiant į jaunuolių prastėjančią lytinę sveikatą, tiek didėjantį nėštumų skaičių tarp paauglių, akivaizdu, kad jaunuoliams trūksta reikalingų žinių“, – aiškino jaunimo atstovė.
Tėvams per sunku
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė mano, kad vien tėvai šiais klausimais vaikų neišugdys. „Iš tėvų ir savo patirties, visgi auginu tris dukras, galiu pasakyti, kad tėvams sunku kalbėti apie tokius dalykus. Mano karta yra nemokyta kalbėti apie tai.
Kasmet šalyje pastoja beveik tūkstantis nepilnamečių. Tūkstantis nėščių moterų – nedaug. Bet šiuo atveju kalbama apie paaugles. Kai kurios renkasi abortą, kitos turi komplikacijų dėl gimdymo ar paties nėštumo. Žmogui, kuris jau turi lytinių santykių, reikia žinoti apsisaugojimo būdus“,– įsitikinusi D.Žeromskienė.
Profesionalai rausta
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė sako, kad būtent mokykloje turėtų būti programa, skirta lytiškumo ugdymui ir lytiniam švietimui. „Nuolat ginčijamasi, tačiau tas ginčas sukasi apie tai – sakyti ar nesakyti? Prieš kelerius metus kolegės atliko tyrimą. Buvo apklausti dešimtų-dvyliktų klasių moksleiviai įvairiose, pagal reitingą skirtingose šalies mokyklose. Klausė jų, iš kur šie sužino apie šeimos planavimą. Dažniausias atsakymas – iš interneto. O iš kur norėtų? Iš profesionalų. Šie gi rausta iš gėdos. Kaip mama, manau, kad kiekvienai amžiaus grupei pateikti reikia tiek, kiek vaikai klausia. Apie tai reikia kalbėti, o ne slėpti informaciją ir po to spręsti įvairiausias problemas, susijusias su šios srities neišmanymu“, – įsitikinusi gydytoja ginekologė.
Ugdytojai nesutaria
Edukologė, VšĮ „Įvairovės namai“ direktorė Vilma Gabrieliūtė sako, kad mokslu grįsto lytinio ugdymo neturėjimas lemia daug įvairių socialinių problemų. „Darželiuose, mokyklose didėja patyčių skaičius, nes atitikti normos, koks turi būti „tikras vyras“ ar „tikra moteris“ yra neįmanoma. Kuo vaikai vyresni, tuo labiau jie savimi nepasitiki. Juokeliai ir patyčios „nepastebimai“ perauga į smurtą lyties ar lytinės orientacijos pagrindu“,– esamas lytiškumo ugdymo stokos pasekmes įvardijo V.Gabrieliūtė.
Tačiau kalbant apie tai, ar reiktų atskiro dalyko kaip lytiškumo ugdymas, Lietuvos mokyklos vadovų asociacijos tarybos prezidentė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė dr. Ramutė Mečkauskienė mano, kad pakaktų peržiūrėti ir patobulinti į kitų mokymo programų turinį jau įtrauktas tam skirtas temas. „Pirmiausiai, manyčiau, kad ministerija turėtų aptarti, kas yra branda. Mokykla turi parengti mokinį brandai. Jeigu į jos sampratą įeis lytiškumo ugdymas, tuomet galima diskutuoti. Į viską reikia žiūrėti sistemiškai“, – tikino dr. R.Mečkauskienė. Baimės nepagrįstos
Nepaisant visų nuomonių, kad lytiškumo ugdymas yra neatsiejamas nuo lytinio švietimo ir turi būti pateikiamas kompleksiškai, vis atsiranda tikinčių, jog tam tikra informacija vaikus paskatins laisvesnei lytinei elgsenai.
Gydytoja ginekologė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad tokie būgštavimai – nepagrįsti. „Kiek man yra žinoma, lietuvių jaunimas lytinius santykius pradeda apie šešioliktuosius gyvenimo metus. Tad manau, kad tokio amžiaus paaugliai jau turėtų žinoti, kaip save apsaugoti. Mokslinių argumentų, kad jei apie tai šnekėsime, tada jaunuoliai pradės intensyviau tai praktikuoti, man nepavyko rasti. Iš kur tas nepasitikėjimas jaunais žmonėmis?“ – klausia specialistė. Komentaras Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Renaldas Jančiauskas:
- Tėvų forumas nėra prieš nei lytiškumo ugdymą, nei lytinį švietimą. Jei apie saugų lytinį aktą kalbėti tinkamu laiku, tinkamo amžiaus vaikams, jo nesureikšminant, pateikiant kaip bendros visumos dalelę, viskas puiku. Tačiau, jei lytinis aktas prilyginamas greito maisto užkandinių sumuštinių valgymui, kai žmogus suprimityvinamas iki socialinio „gyvuliuko“, kur nesvarbu su kuo ir kaip, svarbu, kad saugiai, tuomet mes jau nesutinkame su tokia pozicija. Pasiklausius mums oponuojančių dirbančiųjų su reprodukcine sveikata, kai kurių Seimo narių, tos pačios sveikatos apsaugos ministrės, atrodo, kad kalba turi suktis vien apie aną galą, o visi kiti dalykai lieka fone. Vienas klausimas Ar mokykloje vaikai turėtų būti ugdomi lytiškai ir šviečiami apie saugius lytinius santykius?
Stilistė Agnė Jagelavičiūtė:
- Man atrodo, kad tai turi daryti ir tėvai, ir mokykla. Gana tų raganų medžioklių. Lytinis švietimas savo reikšme niekuo nesiskiria nuo šeimos finansų valdymo. Manau, kad tai vienintelis kelias, norint išvengti ligų plitimo ar šeimos planavimo problemų, kurių yra apstu. Bobučių „pezalai“, kad lytinis švietimas – jaunimo skatinimas seksui. Tai yra atsakingo požiūrio į seksą skatinimas. Aš nenorėčiau, kad bažnyčia spręstų už mano vaikų seksualinį ugdymą.
Modelių agentūros bendrasavininkė Meda Jonaitytė:
- Nematau priežasčių, kodėl mokykla neturėtų to kažkiek persikelti ant savo pečių. Juo labiau, jei profesionalų būtų sudaryti vadovėliai, kuriuose amžiui tinkama forma būtų paaiškinami tam tikri dalykai. Supratimo apie šeimyninį gyvenimą, santykius tarpusavyje, šeimoje, sakyčiau, mūsų šaliai taip pat trūksta. Mes esame kažkur pakeliui.
Aktorius, gaisrininkas Karolis Sakalauskas:
- Kaip tėvas, manau, kad niekas mano vaikų geriau neparuoš nei aš pats. Juk mokykloje ne visi pedagogai sugeba savo dalykus gerai išdėstyti, kad vaikams būtų aišku. Mokykloje dėl manęs asmeniškai tokio dalyko gali ir nebūti. Mūsų šeimoje tabu šiomis temomis nėra. Mano paties tėvelis, kai jau buvau paauglys, visuomet su manimi ir juoko forma ir rimtai pasikalbėdavo.
