Oregono universiteto (JAV) mokslininkai atlikę tyrimą išsiaiškino, kad paauglių lytinio gyvenimo pradžia glūdi jų genuose. Jie palygino trijų paauglių grupių, kuriems 14 metų ir vyresni, lytinio kontakto pradžią, priklausomai nuo to, ar jie auga be tėvo, ar kurio nors tėvas karts nuo karto išeidavo iš šeimos bei tų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo vaikų auklėjime, ir išvedė vidurkį, rašoma BBC News.
Eksperimente dalyvavo ir pusseserės bei pusbroliai
Tyrimo rezultatais nustatyta, kad anksčiausiai pradėjo intymius santykius pirmosios grupės dalyviai - 63,2 proc., antrieji siekė intymumo 52,5 proc., o tretieji - tik 21 proc. Be to, išsiaiškinta, kad pirmosios grupės dalyvių pirmasis lytinis suartėjimas įvyko vidutiniškai sulaukus 15,28 metų, antrosios - 15,36 metų, o trečiosios - 16,11 metų.
Beje, mokslininkų sumanymu, tyrimo dalyvių tarpe buvo nemažai pusbrolių ir pusseserių. Tyrėjų tvirtinimu, kuo daugiau jie turėjo vienodų genų, tuo panašesnis buvo jų pirmojo seksualinio suartėjimo laikas, nepriklausomai nuo to, ar jie gyveno pilnose šeimose, ar ne.
Nuo genų priklauso ir šeimos laimė
Pasak mokslininkų, laikas, kai jaunuolis pradeda lytinį gyvenimą, nustatomas pagal genus, o aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, socialinė padėtis, išsilavinimas, religingumas ir šeimos sudėtis, turintys įtakos seksualinio gyvenimo pradžiai, vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.
Mokslininkų tvirtinimu, nuo genų priklauso ir šeimos laimė. Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Karolinska instituto (Švedija) mokslininko Hasse Walum, nustatė, kad genas AVPR1A, atsakingas už sugebėjimą susirasti partnerį, gali atsakyti ir už vyro sugebėjimą būti ištikimam. Tačiau įdomiausia tai, kad vieni šio geno tipo turėtojai dažniau būna nelaimingi santuokoje, nei kiti šio geno tipo turėtojai.
Tėvai stumia vaikus anksčiau pradėti intymius santykius
Tuo tarpu Japonijos mokslininkams pavyko prieiti gana įdomios išvados , kai atlikę ne vieną tyrimą, kuriame dalyvavo apie trys tūkst. žmonių, išsiaiškino, kad nuo reguliarių pusryčių valgymo priklauso jaunuolio lytinio gyvenimo pradžia.
Eksperimento metu buvo nustatyta, kad tie dalyviai, kurie reguliariai pusryčiauja, pradėjo lytinį gyvenimą vėliau savo bendraamžių, kurie tik karts nuo karto pusryčiaudavo. Kitaip tariant, pirmieji pradėjo santykiauti būdami vidutiniškai 19,4 metų, o antrieji - 17,5 metų.
Japonijos šeimos planavimo asociacijos direktoriaus ir tyrimo vadovo Kunio Kitamuro tvirtinimu, tėvai, kurie neskuba palepinti savo atžalų sočiais ir skaniais pusryčiais, daro meškos paslaugą: stumia juos anksčiau pradėti intymius santykius.
Oregono universiteto (JAV) mokslininkai atlikę tyrimą išsiaiškino, kad paauglių lytinio gyvenimo pradžia glūdi jų genuose. Jie palygino trijų paauglių grupių, kuriems 14 metų ir vyresni, lytinio kontakto pradžią, priklausomai nuo to, ar jie auga be tėvo, ar kurio nors tėvas karts nuo karto išeidavo iš šeimos bei tų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo vaikų auklėjime, ir išvedė vidurkį, rašoma BBC News.
Eksperimente dalyvavo ir pusseserės bei pusbroliai
Tyrimo rezultatais nustatyta, kad anksčiausiai pradėjo intymius santykius pirmosios grupės dalyviai - 63,2 proc., antrieji siekė intymumo 52,5 proc., o tretieji - tik 21 proc. Be to, išsiaiškinta, kad pirmosios grupės dalyvių pirmasis lytinis suartėjimas įvyko vidutiniškai sulaukus 15,28 metų, antrosios - 15,36 metų, o trečiosios - 16,11 metų.
Beje, mokslininkų sumanymu, tyrimo dalyvių tarpe buvo nemažai pusbrolių ir pusseserių. Tyrėjų tvirtinimu, kuo daugiau jie turėjo vienodų genų, tuo panašesnis buvo jų pirmojo seksualinio suartėjimo laikas, nepriklausomai nuo to, ar jie gyveno pilnose šeimose, ar ne.
Nuo genų priklauso ir šeimos laimė
Pasak mokslininkų, laikas, kai jaunuolis pradeda lytinį gyvenimą, nustatomas pagal genus, o aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, socialinė padėtis, išsilavinimas, religingumas ir šeimos sudėtis, turintys įtakos seksualinio gyvenimo pradžiai, vaidina gerokai mažesnį vaidmenį.
Mokslininkų tvirtinimu, nuo genų priklauso ir šeimos laimė. Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Karolinska instituto (Švedija) mokslininko Hasse Walum, nustatė, kad genas AVPR1A, atsakingas už sugebėjimą susirasti partnerį, gali atsakyti ir už vyro sugebėjimą būti ištikimam. Tačiau įdomiausia tai, kad vieni šio geno tipo turėtojai dažniau būna nelaimingi santuokoje, nei kiti šio geno tipo turėtojai.
Tėvai stumia vaikus anksčiau pradėti intymius santykius
Tuo tarpu Japonijos mokslininkams pavyko prieiti gana įdomios išvados , kai atlikę ne vieną tyrimą, kuriame dalyvavo apie trys tūkst. žmonių, išsiaiškino, kad nuo reguliarių pusryčių valgymo priklauso jaunuolio lytinio gyvenimo pradžia.
Eksperimento metu buvo nustatyta, kad tie dalyviai, kurie reguliariai pusryčiauja, pradėjo lytinį gyvenimą vėliau savo bendraamžių, kurie tik karts nuo karto pusryčiaudavo. Kitaip tariant, pirmieji pradėjo santykiauti būdami vidutiniškai 19,4 metų, o antrieji - 17,5 metų.
Japonijos šeimos planavimo asociacijos direktoriaus ir tyrimo vadovo Kunio Kitamuro tvirtinimu, tėvai, kurie neskuba palepinti savo atžalų sočiais ir skaniais pusryčiais, daro meškos paslaugą: stumia juos anksčiau pradėti intymius santykius.