Stipri asmenybė jautria siela – tokį jį prisimena Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius, dainininkas Jonas Sakalauskas, pas V. Noreiką baigęs bakalauro ir magistrantūros studijas.
Žmogus, tapęs legenda
J. Sakalauskas atviras – kitaip, nei legenda, V. Noreikos įvardinti neįmanoma, o jo vardas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jis buvo išskirtinė asmenybė, sugebėjusi suvirpinti net kiečiausias širdis.
„Išskirtinė asmenybė, išskirtinio balso žmogus, kuris turėjo unikalų dainavimo braižą, unikalų tembrą, unikalų muzikalumą, žmogiškumą, kuris abejingų nepalikdavo. Ne veltui jis buvo tiek metų žinomas, ne veltui ten, kur jis dažniausiai koncertuodavo, iki šiol jis yra didis ir jo vardas nuėjęs toli už Lietuvos ribų“, – apie Maestro kalbėjo LNOBT generalinis direktorius.
V. Noreika ilgus metus vadovavo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui – būtent jo vadovavimo metais teatras klestėjo, o solisto balsą išgirsdavo ne tik teatro lankytojai, jis pasiekdavo ir valdžios atstovus.
„Jis buvo žmonių vadovas, kuriam rūpėjo žmogus, rūpėjo teatralas, nors tuo metu tikrai buvo savo šlovės viršūnėje. Kaip dainininkas, buvo labai vertinamas Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje, kitose respublikose. Natūralu, kad padėti teatrui jis turėjo galimybes, jis mokėjo įtikinti valdžią skirti teatrui daugiau finansų, kitokių išteklių. Jo balsas buvo girdimas, o jis pats, kaip dainininkas, tikrai suprato, ko reikia teatrui“, – įsitikinęs J. Sakalauskas.
Išmokė vertingų pamokų
V. Noreikos LNOBT vadovavimo metais, Lietuvoje subrendo daugybė žinomų operos solistų, kurie šiandieną jau taip pat tapę legendomis. J. Sakalauskas sako, jog dešimtmetį operos ir baleto teatras klestėjo ir išgyveno aukso amžių solistų prasme. „Tuo metu vos ne kiekvieną vakarą galėjai pamatyti tai, ką mes šiandien vadiname legendomis, išskirtiniais solistais vienoje scenoje kartu“, – pridūrė jis.
Pats J. Sakalauskas pas Maestro baigė bakalauro ir magistrantūros studijas. Kalbėdamas apie jaunystės metus, praleistus V. Noreikos užsiėmimuose, vyras sako prikaupęs daugybę gražių ir šviesių atsiminimų:
„Jis mus, jaunus solistus, imdavo į savo koncertus. Jis užsiiminėjo, galima sakyti, dainininkų globa, jis tikrai padėdavo savo studentams, turint mintyje, kad turint savo įtaką, autoritetą ir turint tokią publikos meilę, jis niekada nekonkuravo su savo studentais, niekada. Visą laiką tiems, kam sekdavosi, jis stengdavosi padėti, statyti šalia savęs, suteikti galimybės, nebijant, kad kažkas užgoš, nes jo užgožti nebuvo įmanoma.“
Iš legendinio tenoro išmokta daug pamokų – pašnekovas sako, kad buvo vienas tų, kuris jautė besąlygišką norą padėti iš V. Noreikos, o jo atvirumas ir nuoširdumas atvėrė plačius vandenis.
„Jis jautė, kad gali padėti jaunam balsui. Jis jaunus studentus, tame tarpe ir mane, vežėsi į keliones per Lietuvą ir iš to aš labai daug išmokau. Jis mielai pasakodavo apie savo gyvenimą, iš jo gavau pirmas žinias apie vadovavimą, operos teatro specifiką. Iš jo mačiau, kaip jis bendrauja su publika, kaip jam sekasi“, – kalbėjo pašnekovas.
Po stipria asmenybe – jautri siela
Mokantis pas V. Noreiką netrūko ir laisvės. Laisvės siūlyti savo idėjas, laisvės būti savimi. Kiekviena idėja sulaukė palaikymo ir tik labai retais atvejais kildavo nesutarimų – Maestro visada palaikė ir skatino savo studentus:
„Pamokos būdavo malonios, jis tikrai būdavo labai pozityvus, niekada neduodavo negatyvių pastabų. Taip, jis buvo išdidus, taip galima sakyti – jeigu įsižeisdavo, įsižeisdavo ilgam. Jį buvo sunku įžeisti, jis tikrai labai stipri asmenybė, bet mes, jauni žmonės, kartais turim kažkokių minčių, norų ir kartais pasakome tai, kas galbūt galėtų įžeisti.“
J. Sakalauskas sako vienintelį kartą pasakęs kažką ne to, tačiau V. Noreika ant nei vieno nelaikė pykčio ir visuomet atleisdavo. Po stipria asmenybe, viduje tūnojo jautri siela – tai pasimatydavo bendraujant akis į akį.
„Kaip žmogus jis – jautrios sielos, nors labai išdidus, stipri asmenybė, bet tuo pačiu labai trapus. Taip jau yra su menininkais. Jie yra pozityvūs ir kovotojai, scenoje puikiai valdantys situaciją, bet tuo pačiu viduje yra labai trapūs, labai jautrūs.
Toks jis buvo, tokį jį ir prisimenu – stiprų, autoritetingą, bet viduj minkštos, atviros širdies. Jis buvo iš tų, kuris linkęs padėti, pritarti geroms idėjoms, nerodyti savo ypatingos valdžios. Bent jau mes, kaip studentai, to tikrai nematėme“, – prisimena LNOBT generalinis direktorius.
Šiandien, prisimindamas Maestro, J. Sakalauskas atviras – jam didelė garbė tęsti V. Noreikos pradėtus darbus Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei skleisti meno dvasią aplinkiniams.
