Aktorius prieš mirtį telefonu išsiuntė kelias trumpąsias žinutes apie tai, jog gyvenimo kelią jis jautėsi jau įveikęs.
V. Šapranauskas interviu yra sakęs, kad visuomet dėvįs kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveriąs net artimiausiems žmonėms.
Pasak Arūno Sakalausko, V. Šapranauskas buvo vienišas; kentėjo dėl savo populiarumo ir savo TV laidų kokybės: „talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį“.
Po mirties V. Šapranauskas buvo pašarvotas Vilniaus mažajame teatre, yra palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Visus sugebėdavęs apgauti aštrialiežuvis aktorius V. Šapranauskas labai mėgo juodą humorą, tad su „Juodojo humoro klubu“ dažnai keliaudavo po Lietuvą.
Aktoriaus balsą ir galima išgirsti gerai žinomuose jo įgarsintuose animaciniuose filmuose „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“.
Ilgus metus aktorius dirbo TV3 televizijoje kaip laidų vedėjas. Taip pat jis kūrė humoro laidas „Puikusis šou“, „TV šeškas“, „Šapro šou“.
Paskutiniais savo gyvenimo metais V. Šapranauskas buvo nepamainomas TV3 šokių projekto „Šok su manimi“ bei „Chorų karai“ vedėjas, komisijos vaidmenyje dalyvavo projektuose „Lietuvos talentai“ bei „X faktorius“.
„Visi mano televiziniai personažai gimdavo iš gyvenimo“
Kišenėje žodžio neieškantis aktorius mėgo juodąjį humorą ir šmaikščius posakius.
Kai žmonės prieidavo ir paprašydavo V. Šapranausko kartu nusifotografuoti, jis sakydavo: „Nuvažiuok į Palangą, nueik prie tilto, ten sutiksi žmogų su beždžionėle – tai su ta beždžionėle gali ir fotografuotis.“
„Visi mano televiziniai personažai gimdavo iš gyvenimo – pavyzdžiui, vaikščiojant gatvėmis ir stebint žmones: pasisemdavau peno savo herojams, kurių aplinkui galima įžvelgti labai daug“, – apie darbą yra kalbėjęs V. Šapranauskas.
„Visuomet sakiau: svarbu ne ką vaidinti, o kaip“, – apie darbus yra sakęs jis. Nemaža dalis ir jo garsių minčių apie moteris bei meilę: „Moteris – atspirties taškas, be kurio vyrai negali gyventi“.
„Valentino diena turėtų būti kasdien – mylėti reikia kiekvieną dieną“, – yra sakęs jis.
„Gyvenimas duotas vienas, trečdalį jo normaliai žmogus pramiega, o moterys vieną trečdalį dar ir prasidažo“, – yra kalbėjęs V. Šapranauskas.
