1989 metų Nobelio taikos premijos laureato trečiadienio atsakymai žurnalistams kol kas yra išsamiausias jo komentaras apie D.Trumpo išrinkimą.
Išrinktasis prezidentas – nekilnojamojo turto magnatas ir realybės televizijos žvaigždė – ragino į pirmą vietą iškelti Amerikos reikalus ir nerodė didelio suinteresuotumo tradiciniu Vašingtono vaidmeniu palaikyti pasaulyje demokratiją ir socialinį teisingumą.
Dalai Lama, baigdamas keturių dienų vizitą Mongolijoje, sakė, jog nori pamatyti D.Trumpą kažkuriuo metu po sausio 20 dieną įvyksiančios inauguracijos. Kol kas neaišku, ar jų susitikimas planuojamas. Tokie susitikimai paprastai sukelia Pekino, kuris Dalai Lamą kaltina siekiu atskirti Tibetą nuo Kinijos, protestus.
81 metų vienuolis, Tibeto budizmo lyderis, sakė, jog visuomet laikė Jungtines Valstijas „laisvojo pasaulio“ lydere ir nesirūpina dėl D.Trumpo pastabų, išsakytų rinkimų kampanijos metu. Kai kurie šių komentarų buvo vadinami įžeidžiamais musulmonams, ispanakalbiams ir kitoms JAV mažumoms.
„Jaučiu, kad per rinkimus kandidatas turi daugiau laisvės reikšti savo mintis. Kai jie išrenkami, įgyja atsakomybės, jie savo bendradarbiavimą, savo darbą turi derinti prie tikrovės, – sakė jis reporteriams. – Tad aš nesirūpinu.“
Kinija reikalavo, kad Mongolija atsisakytų jo vizito „stipraus ir stabilaus dvišalių ryšių plėtojimo bendro vaizdo“ labui. Trapi Mongolijos ekonomika yra labai priklausoma nuo Kinijos, abi šalys šiuo metu diskutuoja dėl 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) Kinijos paskolos, kuri padėtų ištraukti Mongolijos ekonomiką iš recesijos.
Mongolijos televizijos „Eagle TV“ interneto svetainėje buvo pranešta, kad Kinija atidėjo derybas dėl paskolos ir bendradarbiavimo kalnakasybos srityje, tikriausiai reaguodama į Dalai Lamos vizitą. Mongolijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad negavo jokio pranešimo apie tai, o Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Mongolijoje kalbėdamasis su reporteriais Dalai Lama sakė, kad jo vizitas šioje daugiausia budistinėje valstybėje neturi jokio politinio tikslo ir kad jis Tibeto nepriklausomybės viešai nėra propagavęs nuo 1974 metų. Dalai Lama jau seniai ragina, kad Tibetas liktų Kinijoje, bet su didesniu tibetiečių dalyvavimu politiniame gyvenime ir stipresne tradicinės budistų kultūros apsauga.
Kinija sako, kad Tibetas šimtmečius yra jos teritorijos dalis, bet daug tibetiečių tvirtina, kad didelę to laiko dalį jie praktiškai buvo nepriklausoma šalis.
Paprašytas pakomentuoti klimato kaitą, kurią D.Trumpas yra pavadinęs apgaule, Dalai Lama sakė, kad jį padrąsino atsigręžimas į alternatyvius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energetika.
„Galvoju, kad ... dabar privalome sutelkti dėmesį į šiuos dalykus. Nežinau, ar galime sumažinti automobilių. Žmonės visur užsiėmę, užsiėmę. Nežinau, ar bus įmanoma vėl įdiegti vaikščiojimą“, – sakė jis.
Paminėdamas praeityje dėtas pastangas iki minimumo sumažinti ozono sluoksniui daromą žalą, Dalai Lama sakė, jog tai didina galimybes panašiai bendradarbiauti ir dėl klimato kaitos.
„Tad tai teikia mums vilties, yra galimybė“, – sakė jis.
Nors JAV anksčiau ragino Kiniją gerbti pilietines laisves Tibete, D.Trumpas gyrė autoritariškus lyderius, tokius kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį griežtai kritikuoja žmogaus teisių gynimo grupės.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) paskambino D.Trumpui ir jį pasveikino, o šalies valstybinė žiniasklaida jo išrinkimą sveikino kaip grįžimą prie mažiau konfrontacinės politikos Kinijos atžvilgiu. Kinijos valstybinės žiniasklaidos priemonės taip pat reiškė pritarimą D.Trumpo pranešimui, kad jis atsisakys JAV vadovaujamos Azijos laisvosios prekybos sutarties, kurioje nedalyvauja Kinija.
Tačiau D.Trumpas taip pat kaltino Pekiną nesąžininga prekybos praktika ir žadėjo stiprinti JAV kariuomenę, todėl lieka neatsakytų klausimų dėl jo būsimų santykių su antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
