Pastarosiomis dienomis sudužo du keleiviniai lėktuvai. Tai pirmosios didelių lėktuvų katastrofos šiemet. Jų baigtis labai skirtinga – vienoje aukų išvengta, o kitoje žuvo visi skridusieji.
Skrydžiams netinkamas oras
Lėktuvas Tu-154M, kurį iš Rusijos oro bendrovės „Kogalynavia“ išsinuomojusi Irano oro bendrovė „Taban Air“, su 157 keleiviais skrido iš Abadano į Mešhedą. Lėktuvą valdė rusų įgula, o kapitono kėdėje sėdėjo patyręs lakūnas Piotras Prichodčenka. Pusiaukelėje buvo pranešta, kad Mešhede labai blogas oras ir lėktuvas vargu ar galės nutūpti, tad buvo nuspręsta leistis Isfahane. Šiame mieste buvo nuspręsta palaukti, kol pasikeis oro sąlygos, bet įgulai teko pakeisti sprendimą – vienam keleiviui pasidarė taip blogai, kad skubiai prireikė patyrusių medikų pagalbos.
Pirmos klasės lakūnas P. Prichodčenka pasuko orlaivį link Mešhedo. Tuo metu ir ten matomumas buvo padidėjęs iki 2000 metrų. Tačiau kai lėktuvas priartėjo prie miesto, jį vėl užgulė rūkas. Leisdamasis tokiu oru, Tu-154M trinktelėjo į žemę. Pirmiausia užsidegė vienas sparnas, po to liepsna nušliaužė ir per lėktuvo korpusą. Dar po kelių sekundžių nutrūko uodega, o pats lėktuvas nulėkė į laukus.
Kai tik lėktuvas sustojo, ekipažas skubiai pradėjo laipinti keleivius iš rūkstančio lėktuvo. Tuoj pat atvyko gelbėjimo tarnybos. Galima teigti, kad žmonėms pasisekė: tik 46 keleiviai buvo sužeisti ir nuvežti į ligonines, o kiti atsipirko išgąsčiu.
Daugiau kaip 30 „skraidančių karstų“
Irano bėda, kad jam JAV ir Europos Sąjungos šalys neparduoda naujų lėktuvų, tad šios šalies aviacijos parką sudaro rusiški lėktuvai. Dauguma jų pagaminti dar sovietmečiu, jiems trūksta atsarginių dalių. Tad ir katastrofos čia jokia retenybė...
Pernai liepos mėnesį Tu-154 nukrito pakilęs iš Teherano. Tada žuvo 168 žmonės. Dauguma jų buvo armėnai ir gruzinai, skridę iš Teherano į Jerevaną. Dar po 10 dienų Mešhede užsidegė iš Teherano atskridęs Il-62. Žuvo 17 šio lėktuvo keleivių, kitiems pavyko išsigelbėti.
Šiuo metu Irane skraido daugiau kaip 30 Tupolevo („Tu“) markės lėktuvų.
Beje, lėktuvo kapitonas P. Prichodčenka jau antrą kartą patenka į avarijas. 2007-aisiais, balandžio 27 dieną, jo pilotuojamas lėktuvas, tūpdamas Ufoje, nesustojo ant nusileidimo tako ir išriedėjo į laukus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad buvo sugedę lėktuvo stabdžiai.
Trenkė žaibas
Tikriausiai oro sąlygos bus kaltos ir dėl Etiopijos avialinijų lėktuvo katastrofos. Iš Beiruto oro uosto skristi į Adis Abebą pakilęs „Boeing 737“ tuoj pat užsiliepsnojo ir nukrito į audringą Viduržemio jūrą. Lėktuvu skrido 83 keleiviai ir 7 įgulos nariai.
Liudininkai sakė, kad lėktuvas skrido siaučiant audrai ir žaibuojant. Vienas žmogus išgirdo sprogimą ir tada pamatė, kad krenta didžiulis ugnies kamuolys, suskilęs į 4 gabalus. „Atrodė, kad užsidegė visa jūra“, – sakė netoliese ant jūros kranto esančios degalinės darbuotojas.
Tuoj pat prasidėjusioje gelbėjimo operacijoje dalyvavo Libano, Prancūzijos, Britanijos, Kipro ir JAV oro pajėgos. Buvo surasta daug lėktuvo liekanų, žuvusiųjų kūnai. Vienu metu, buvo pasirodę kai kurių agentūrų pranešimų, esą pavykę surasti 7 gyvus žmones, tačiau vėliau šie pranešimai buvo paneigti. Visi 90 lėktuvu skridusių žmonių žuvo. Tai 57 Libano, 23 Etiopijos, taip pat po vieną kitų įvairių šalių pilietį. Tarp žuvusiųjų – ir Prancūzijos ambasadoriaus Libane žmona.
Teroro išpuolio ar diversijos versiją valdžios pareigūnai atmetė iš karto. Kelias pastarąsias paras Libane siaučia smarkios liūtys ir audros. Buvo pasirodę pranešimų, kad į lėktuvą galėjo pataikyti žaibas. Specialistai tokios galimybės neatmeta.
Pagal statistiką žaibas į lėktuvą pataiko vieną kartą per 3000 skrydžio valandų. Arba, kitaip sakant, kartą per metus. Lėktuvų korpusai yra ekranuoti, tad žaibas neturėtų pridaryti daug žalos.
„Boeing‘ų“ inžinieriai sako, kad lėktuvai, kurie skraido karštose šalyse, turėtų būti tikrinami dažniau, nes nuo didelių temperatūrų skirtumų (+40 laipsnių ant žemės ir –60 aukštyje) ekranas gali įskilti. Jei į tokią vietą pataikytų žaibas, tai nelaimė galėtų atsitikti. Tokie atvejai labai reti. Dažniausiai žaibas sugadina kompiuterius, tačiau lėktuvuose visos sistemos yra dubliuotos.
Krenta ir saugiausi
Lėktuvas „Boeing 737-800“, kuriuo keleiviai buvo skraidinami nuo 1998 metų, yra vienas naujausių ir populiariausių vidutinio nuotolio lėktuvų, galinčių gabenti iki 189 keleivių.
1946 metais įkurtos Etiopijos oro linijos turi visą „Boeing‘ų“ flotilę ir yra laikomos vienomis geriausių vežėjų Afrikoje. Šios oro linijos nebuvo įtrauktos į 2006 metais Europos Sąjungos sudarytą juodąjį 100 oro vežėjų sąrašą, į kurį pateko daugumos Afrikos šalių vežėjai.
Tačiau 1996 metų lapkričio mėnesį vienas iš Adis Abebos į Nairobį skridęs Etiopijos oro linijų lėktuvas nukrito į Indijos vandenyną, kai jį pagrobė trys politinio prieglobsčio ieškoję Etiopijos piliečiai. Pasibaigus kurui lėktuvas nukrito. Kartu – ir 175 žmonės, iš jų 125 žuvo.
Kita nelaimė įvyko 1988 metų rugsėjo mėnesį Etiopijos mieste Bahar Dare, kai kylant Etiopijos oro linijų lėktuvui „Boeing 737“ į abu jo variklius pateko paukščiai. Tuomet žuvo 105 lėktuvu skridę žmonės.
Pernai pasaulyje sudužo du 737-ojo modelio „Boeing‘ai“. Gruodžio mėnesį Jamaikoje leisdamasis su 152 žmonėmis sudužo amerikiečių lėktuvas, o vasario mėnesį leisdamasis Amsterdame subyrėjo Turkijos avialinijoms priklausantis lėktuvas. Jamaikoje aukų išvengta, o Amsterdame žuvo 9 keleiviai.
Dūžta tūpdami
Ekspertai lėktuvus laiko pačia saugiausia susisiekimo priemone. Amerikiečių ekspertai atliko tyrimus ir suskirstė aviakompanijas į „geras“ or „blogas“. Surūšiavę visų per pastaruosius 20 metų įvykusių aviakatastrofų duomenis, mokslininkai pateikė tokius skaičius: skrendant vienos iš 25 patikimiausių kompanijų lėktuvu, tikimybė nukentėti per avariją tėra 1 iš 4,2 milijono. O štai skrendant blogiausių aviakompanijų reisais, šansai nukentėti smarkiai išauga ir yra 1 iš 186 000.
Labai pavojinga skristi Taivano, Indijos, Filipinų, Afrikos valstybių, Rusijos lėktuvais.
Lėktuvų avarijos įvyksta dėl daugelio priežasčių. Apie 30 procentų nelaimių įvyksta dėl pilotų, o 7 procentai – dėl dispečerių klaidų. Oro sąlygos būna kaltos 15 procentų nelaimingų atvejų, o žaibai, paukščiai, patekę į lėktuvo variklį, ir kiti atsitiktinumai tesudaro vos 2 pocentus avarijų priežasčių.
Vis didėja procentas katastrofų, kurios atsitinka dėl teroristinių aktų. Ir ne visada kalti teroristai. Pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga yra pašovusi Švedijos ir Pietų Korėjos lainerius, amerikiečių naikintuvai yra paleidę raketas į Irano keleivinį lėktuvą, ukrainiečiai numušė Izraelio „Boeing‘ą“.
Dar truputį statistikos. Dažniausiai avarijos patiriamos ne tada, kai plieninis paukštis nukrenta iš padangių. Įsibėgejant pakilimo taku, įvyksta 18 procentų, kylant – 11 procentų, skrydžio metu – 5 procentai, pradedant leistis – 12 procentų, leidžiantis – 16 procentų avarijų. Daugiausia avarijų – net 25 procentai – lėktuvai patiria tūpdami ant nusileidimo tako. Tad neskubėkite ploti, kai lėktuvo ratai paliečia žemę, o palaukite, kol jis sustos.
Kam tokia statistika ir gąsdinimai? Jie tikrai nėra priemonė kelti ar smukdyti oro skrydžių populiarumą. Tai tėra objektyvi statistika. Tačiau net ir žinodamas, kokie menki šansai, kad nukris būtent tas lėktuvas, kuriuo skrenda, keleivis vis vien sėdasi į lėktuvo krėslą su baime.
Tik faktai:
Daugiausia žmonių pražudžiusi katastrofa įvyko 1977 metais Tenerifės oro uoste, kai susidūrė du „Boeing 747“. Tuomet žuvo 583 žmonės. Abu lėktuvai (vienas iš JAV, kitas – Olandijos) į Tenerifę buvo nukreipti iš Las Palmo oro uosto. Po ilgo laukimo jiems buvo leista pakilti, tačiau dėl tiršto rūko ir olandų piloto klaidos lėktuvai susidūrė ir užsidegė.
Daugiausia žmonių, sudužus vienam lėktuvui, žuvo 1985-aisiais, kai avariją patyrė japonų „Boeing 747“. Šešių kilometrų aukštyje įvyko salono dehermetizacija ir sugedo visos hidraulinės sistemos. Pilotai bandė sugrąžinti lėktuvą į oro uostą, tačiau nepavyko – laineris rėžėsi į kalną. Žuvo 524 juo skridę žmonės.
Petras Ivanauskas
