Daugelyje knygų ar kino filmų pasitaiko epizodų, kuriuose vaizduojami tai gąsdinantys, tai linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip ką veikiančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos - knygomis. Tikriausiai neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? Lunatizmas - tai gana dažnas miego sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis mažiems vaikams. Ši būklė būna apie 1-17 proc. vaikų (dažniausiai ir ryškiausiai 11-12 metų), taip pat dažniau berniukams nei mergaitėms. Jo požymiai išnyksta apie 14 metus, tačiau, lunatizmui prasidėjus vėliau, gali užsitęsti ir iki suaugusiųjų amžiaus arba prasidėti suaugusiame amžiuje. Tokiais atvejais galima įtarti, kad asmuo susiduria su sunkiomis psichologinėmis problemomis ar net serga psichikos liga. Tikslus lunatizmo tarp suaugusiųjų paplitimas nėra žinomas, tačiau manoma, kad jis yra apie 10 proc. Taip pat žinoma, kad ši būklė tampa vis retesnė, bet kodėl - taip pat neaišku. Kai kuriems žmonėms lunatizmas pasireiškia rečiau nei kartą per mėnesį ir nekelia jokios grėsmės nei pačiam žmogui nei aplinkiniams: dažniausiai tai būna paprasčiausias vaikščiojimas miegant ir nieko daugiau. Toks žmogus gali vėl atsigulti ir miegoti bet kur - nebūtinai į savo lovą, priklauso nuo to kaip toli nuėjo. Kai kuriais atvejais lunatizmas gali pasireikšti ne tik vaikščiojimu, bet ir valgymu ar apsirengimu miegant. Pabudę tokie žmonės dažniausiai visiškai nežino ir neprisimena, ką veikė. Kai kuriems lunatikavimas pasireiškia dažniau nei kartą per mėnesį ir netgi miegant dieną, tačiau taip pat nėra pavojingas. Sunkiausiais atvejais lunatikavimas kartojasi beveik kiekvieną naktį, tuomet stipriai rizikuojama susižeisti. Todėl, jeigu žmogus išeina iš namų arba dažnai susižaloja - būtina kreiptis į specialistus.
Kokios priežastys?
Kas sukelia šią būseną, nėra tiksliai žinoma, nors tai siejama su paveldėjimu. Išprovokuoti gali ir aplinkos veiksniai (stresas, kai kurių vaistų vartojimas ir kt.). Kartais priežastis gali būti kai kurios sunkios ligos (širdies ritmo sutrikimai, migrena, hipertirozė ir kt.). Dažnai vaikai gali gėdytis, jaustis kalti ar sutrikę, papasakojus jiems apie jų lunatinį elgesį, todėl labai svarbu su jais apie tai kalbėti atsargiai.
Lunatizmo simptomai ir pagrindiniai bruožai:
* Žmogų lunatizmo epizodo metu sunku prižadinti. * Po tokio epizodo asmuo nieko neprisimena. * Lunatizmo epizodas dažniausiai pasireiškia pirmajame miego trečdalyje. * Lunatizmą gali išprovokuoti stresas, nuovargis, nerimas. * Lunatizmo epizodo metu žmogus gali kalbėti (dažniausiai tai yra nesuprantami murmėjimai). * Lunatizmo periodai gali būti tiek paprasčiausias atsisėdimas lovoje, tiek bėgiojimas ir šaukimas. * Kai kuriais atvejais vaikai gali šlapintis netinkamose vietose. * Yra susižalojimų rizika.
Kaip elgtis tėveliams, kurių šeimoje yra lunatikuojantis vaikas?
* Tėvai, kurių vaikai patiria lunatizmo priepuolius, turi žinoti, kaip elgtis ir ką daryti, kad apsisaugotų nuo galimų šios būklės pasekmių. Keli patarimai: * Būtina laikytis vienodo miego režimo - kiekvieną vakarą eiti miegoti tuo pačiu laiku. * Labai svarbu pakankamas miego kiekis - vaikas turi išsimiegoti. * Pilna šlapimo pūslė gali išprovokuoti lunatizmo epizodą, todėl reikia neleisti gerti skysčių prieš miegą. * Tėvai iš vaiko kambario privalo išnešti viską, kas gali kelti pavojų ir sužaloti vaiką. * Vaiko kambarys, jei tai įmanoma, turėtų būti pirmajame namo aukšte. Taip pat neturi būti jokios galimybės atidaryti duris ar langus. * Vaiko būklė turi būti nuolat sekama, kad prireikus būtų galima kreiptis į profesionalus pagalbos. * Galima bandyti taikyti hipnozę - yra nustatyta, kad tai veiksmingas gydymas. * Kartais taikomas medikamentinis gydymas, tačiau dažniausiai tėvai jo atsisako.
Paruošė Kęstutis Bytautas
