Svarsto trauktis iš Europos
„Lukoil“ svarsto galimybę parduoti savo verslą Europoje, leidiniui patvirtino V. Alekperovas. Anot jo, aktyvai gali būti parduoti dalimis, visi kartu arba išskaidyti į atskiras bendroves, siekiant privilioti investuotoją.
„Tai ne tokie aktyvai, kuriuos šiandien laikytume strateginės svarbos, mes koncentruojamės į geologinę žvalgybą, naftos ir dujų telkinių plėtrą. Tai gali mus pastūmėti priimti kardinalius sprendimus tokių (Europos) aktyvų atžvilgiu ir ateityje“, – rbc.ru pasakojo V. Alekrepovas.
2014-aisiais bendrovė pardavė mažmeninės prekybos verslą Rytų Europoje: 44 degalines Čekijoje, 75 – Vengrijoje ir 19 – Slovakijoje.
„Lukoil“ liko keturios naftos perdirbimo gamyklos Europoje – Bulgarijoje, Rumunijoje, Italijoje ir Nyderlanduose.
Rumunijoje bendrovei kilo problemų su teisėsauga. Konfliktas dėl mokesčių slėpimo prasidėjo 2014-ųjų spalį. „Lukoil“ būstinėje buvo įvykdytos kratos, trumpam buvo sustabdyta naftos perdirbimo gamyklos veikla.
Kitų metų liepą Rumunijos valdžia paskelbė „Lukoil“ aktyvų už 2 mlrd. eurų Europoje areštą. Šios šalies apeliacinis teismas nurodė, kad bendrovės darbuotojams yra iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo mokėti mokesčius.
„Lukoil“ traukiasi iš Saudo Arabijos
Didžiausia privati Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ traukiasi iš gavybos projekto Saudo Arabijoje – vienoje pagrindinių Rusijos konkurenčių tarptautinėje naftos rinkoje.
„Mes nusprendėme pasitraukti iš Saudo Arabijos. Mūsų gręžinius perims „Saudi Aramco“, su kuria liksime partneriais ir koordinuosime veiklą išorės projektuose“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume pranešė „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas.
„Esame suinteresuoti bendrais projektais trečiosiose šalyse – Irake ir kitur. Jais suinteresuota ir Saudo Arabija“, – pridūrė jis.
2004 metais „Lukoil“ ir „Saudi Aramco“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį 40 metų ir įsteigė bendrą įmonę „Lukoil Saudi Arabia Energy“ („Luksar“), pasidaliję atitinkamai po 80 proc. ir 20 proc. akcijų. „Lukoil“ planavo į gavybos Saudo Arabijoje žvalgymo projektą investuoti 215 mln. JAV dolerių.
Iš Baltijos šalių traukiasi ir dėl politinių nuotaikų
Rusijos naftos koncernas „Lukoil“ nusprendė aktyvus Baltijos šalyse parduoti 2015-ųjų pabaigoje. Anot šios bendrovės atstovo Ivano Paleičiko, toks sprendimas buvo priimtas dėl regione vyraujančių antirusiškų nuotaikų. Sprendžiant iš to, kad mažmeninės prekybos taškai ir gamyklos yra uždaromi ir daugelyje kitų Europos valstybių bei Saudo Arabijoje, „antirusiškos nuotaikos“ išplito.
Anot agentūrai BNS tuomet kalbėjusio vyriausiojo „Swedbank“ ekonomisto N.Mačiulio, „Lukoil“ sprendimą parduoti degalinių tinklą lėmė pirmiausia pokyčiai naftos rinkoje.
„Čia tikrai nebuvo netikėtas „Lukoil“ sprendimas, nes jų bendra strategija buvo pasitraukti iš mažmeninės prekybos ir koncentruotis į naftos gavybą ir perdirbimą. Ir tai, aišku, susiję su struktūriniu lūžiu naftos rinkoje, sumažėjusios naftos kainos, sumažėjusios „Lukoil“ kainos ir pelningumas, reiškia, kad reikėjo kažkur koncentruotis ir sutelkti kompetencijas vienoje srityje. Galbūt tai susiję ir su poreikiu trumpuoju laikotarpiu gauti pajamų, parduodant degalinių tinklą“, - sakė N.Mačiulis.
„Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas interviu televizijai „Rusija 24“ teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.