Šiomis dienomis Ispanijoje kalbama ne tik apie atvėsusius orus, šalies tenisininkų iškovotą Daviso taurę ar artėjančias Kalėdas. Ispanijoje rimtai diskutuojama energetinės nepriklausomybės temomis.
Tiesa, valstybėje, kuri pati išgauna tik kiek daugiau kaip 0,4 proc. naftos ir 0,9 proc. dujų, o visą kitą suvartojamą kiekį priversta pirkti, energetinio saugumo ir diversifikacijos klausimai aktualūs visada.
Todėl praėjusią savaitę pasklidusi žinia, kad Rusijos naftos kompanija „Lukoil“ ketina įsigyti 29,9 proc. ispanų naftos ir dujų kompanijos „Repsol“ akcijų ir taip tapti didžiausia šios kompanijos akcininke, sukėlė nemažą šurmulį ne tik tarp politikų ir ekonomistų, bet ir plačiojoje visuomenėje.
Kam priklauso „Lukoil“?
Alyvos į ugnį šliūkštelėjo Ispanijos ministras pirmininkas J. L. R. Zapatero, pareiškęs, kad Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ atėjimas į Ispanijos naftos rinką pavojaus šalies energetiniam saugumui nekelia. Juk „Lukoil“ – privataus kapitalo įmonė, o jos didžiausias akcininkas – JAV naftos milžinė „ConocoPhilips“.
Kad „Lukoil“ yra privataus kapitalo kompanija, galbūt ir būtų galima sutikti, tačiau yra žinoma, kad bent 20,4 proc. jos akcijų priklauso 8-tą vietą turtingiausių rusų sąraše užimančiam Vagitui Alekperovui, dar 9,5 proc. – kompanijos viceprezidentui Leonidui Fedunui (o „ConocoPhilips“ kompanijai tepriklauso 20 proc. „Lukoil“ akcijų). Abu verslininkai yra laikomi ypač artimais ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui.
„Repsol“ – galimybė įsitvirtinti Ispanijos energetinėje sistemoje
Kompanija „Repsol“ buvo įkurta 1986 metais, o praėjus trejiems metams valstybė inicijavo kompanijos privatizavimo procesą. 1997 metais procesas, trukęs 11 metų, buvo baigtas.
Šiandien „Repsol“ yra viena iš dešimties didžiausių privačių naftos ir dujų kompanijų pasaulyje ir didžiausia privati energetikos bendrovė ispaniškai kalbančiose Pietų ir Centrinės Amerikos valstybėse.
Šiandien didžiausios „Repsol“ akcininkės – statybos kompanija „Sacyr Vallehermoso“, valdanti 20 proc. akcijų, ir Katalonijos finansų grupė „La Caixa“, turinti 14,1 proc. akcijų, yra pasirengusios pasitraukti iš „Repsol“. To priežastys skirtingos: „Sacyr Vallehermoso“, jau pajutusi pasaulinės ekonomikos krizės padarinius, turi didesnę kaip 18 milijonų eurų skolą, o „La Caixa“ savo sprendimą aiškina ketinimais investuoti kitose srityse.
Pasak kai kurių Ispanijos dienraščių, abi kompanijos jau prieš kelis mėnesius informavo vyriausybę apie savo ketinimus pasitraukti iš strategiškai svarbios kompanijos valdymo.
Galimybe tapti didžiausiu „Repsol“ akcininku įsigyjant 29,9 proc. kompanijos akcijų iš pradžių susidomėjo tokios naftos kompanijos kaip „Total“, „Shell“, keli arabų šalių naftos koncernai ir trys Rusijos gigantai: „Gazprom“, „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Praėjusią savaitę Ispanijoje viešėjęs Rusijos vicepremjeras Aleksandras Žukovas užsiminė, kad koncernas „Gazprom“ yra suinteresuotas įsigyti „Repsol“ akcijų. Tačiau Ispanijos vyriausybė pareiškė, kad „Gazprom“ kompanija yra nepriimtina, nes tai valstybinio kapitalo kompanija ir jai tapus didžiausia strateginės įmonės akcininke iškiltų reali grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.
Tuomet buvo ištraukta „Lukoil“ korta. Kompanija pareiškė, kad už 20 proc. šiuo metu „Sacyr Vallehermoso“ kompanijai priklausančių „Repsol“ akcijų yra pasirengusi sumokėti beveik dvigubai: net po 26 eurus už akciją (praėjusią savaitę Madrido biržoje 1 „Repsol“ akcija kainavo 15 eurų).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Repsol“ šiandien valdo daugiau kaip 30 proc. Ispanijos dujų kompanijos „Gas Natural“ akcijų, todėl kompanija, įsigijusi „Repsol“, taptų gana stipria visos Ispanijos energetinės sistemos žaidėja.
Istorija kartojasi
Pasirodžius pranešimams apie „Lukoil“ ketinimus tapti stambiausiu „Repsol“ akcininku, iškilo įdomių praeities detalių. Pasirodo, „Lukoil“ prie „Repsol“ slenksčio stovi jau nebe pirmą kartą. Įdomiausia tai, kad lygiai prieš dvejus metus „Repsol“ buvo pasirengusi 10 proc. savo akcijų parduoti „Lukoil“. Tačiau tuomet ta pati Ispanijos socialistų vyriausybė pareiškė, kad dešimties procentų strateginės kompanijos akcijų pardavimas užsienio kapitalo įmonei, nepriklausančiai Europos Sąjungai, yra netoleruotinas. Taip tais pačiais 2006 metais 20 proc. „Repsol“ akcijų įsigijo „Sacyr Vallehermoso“, kompanija, kuri šiandien visas savo akcijas yra pasiruošusi parduoti „Lukoil“.
Apie Ispanijos vyriausybės vadovo poziciją jau kalbėjome.
Tačiau opozicinė Liaudies partija (PartidoPopular) laikosi kitos nuomonės. Pasak jos lyderio Mariano Rajoy, „Lukoil“ atėjimas keltų tiesioginį pavojų šalies nacionaliniam saugumui, todėl jo partija darys viską, kad Ispanija netaptų Rusijos „penktąja kolona“.
Abejonės gimdo abejones
Reikia pažymėti, kad „Lukoil“ priešininkai jau gali džiaugtis pirmaisiais vaisiais.
Iš „Repsol“ veiklos ketinanti pasitraukti katalonų finansų grupė „La Caixa“ kilus skandalui pradėjo svarstyti kitų akcininkų galimybes. Vėl nuskambėjo prancūzų kompanijos „Total“ pavadinimas. Pasak ispanų spaudos pranešimų, ES valstybės, kurios prezidentas paskutiniu metu palaiko itin draugiškus ryšius su Ispanijos vyriausybės vadovu, kapitalo kompanija turi neblogų galimybių įsigyti „Repsol“.
Ar įžengs „Lukoil“ į Pirėnų pusiasalį – parodys laikas. Regis, pačioje Rusijoje imta skeptiškai vertinti „Lukoil“ planus finansų krizės akivaizdoje skirti 6–10 milijardų dolerių „Repsol“ akcijoms įsigyti. Juolab kad lapkričio 24 d. „Lukoil“ pasirašė turkų kompanijos „Akpet“ įsigijimo protokolus (555 mln. dolerių), o praėjusią savaitę ketino sudaryti 1,3 milijardo eurų sandėrį su italų ERG.
Dar visai neseniai Ispanijoje šios Rusijos kompanijos veikla mažai kam rūpėjo. Šiandien čia jau su nerimu kalbama apie šalies nacionalinį saugumą ir valstybės interesus.
Ar „Lukoil“ pavadinimas ateityje ispanams vis dar bus girdėtas vien iš laikraščių antraščių – sužinosime artimiausiu metu.
Mindaugas Gabrėnas
