Šįkart per susitikimą su LTIK direktoriumi Viktoru Davidenko pokalbį pakreipėme apie tai, kas įprastai lieka antrame plane. Ieškojome atsakymų, kokie žmonės tinkami darbuotis už istorinių Lukiškių kalėjimo sienų. Itin nustebino ir tai, koks, palyginus, nedidelis atlygis mokamas už šį darbą.
Apie kalėjimo prižiūrėtojų duoną ir jų bendravimą su nuteistaisiais kalbėjęs V. Davidenko atsakė ir į klausimą - ką jis pats galvoja apie mirties bausmę?
- Kiek darbuotojų dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime?
- Iš viso šiuo metu turime 367 darbuotojus. Iš jų, pagal pareigybes, 70 vyresniųjų ir vyriausiųjų, 232 jaunesniųjų pataisos pareigūnų, 56 dirba pagal darbo sutartį ir 9 karjeros valstybės tarnautojai. Šiandien neužimtos 26 pareigybės. Trūksta 24 prižiūrėtojų.
- Kodėl nepavyksta surasti reikiamo darbuotojų skaičiaus?
- Kalėjimų departamentas statute yra nurodę tam tikrus apribojimus. Darbuotojai turi turėti atitinkamą išsilavinimą. Kartelė buvo pakelta aukščiau, todėl ne visiems kandidatams pavyksta ją peršokti. Nuo 2016 metų sausio 1 d. nebepriimame tiesiog taip paprastai. Kiekvieną darbuotoją siunčiame į devynis mėnesius trunkančius mokymus. Tik juos praėjęs, jis gali pradėti dirbti įstaigoje. Žmogus įgyja profesiją.
- Kokie yra pradedančių prižiūrėtojų atlyginimai?
- Atlyginimai nėra paslaptis. Pradedantis prižiūrėtojas „į rankas“ gauna apie 400-420 eurų. Atlyginimas tikrai nėra didelis, ypač jei atsižvelgsime į keliamus reikalavimus ir kompetencijas.
- Gal būtent maži atlyginimai yra priežastis, kodėl trūksta darbuotojų?
- Mano nuomone, atlyginimas ne visą laiką turi lemiamą faktorių, kai žmogus renkasi profesiją. Iš kitos pusės, negalima sakyti, kad atlyginimas nėra svarbus, nes darbuotojams reikia aprūpinti šeimą.
- Ar dėl tokios atlyginimų situacijos nėra itin dažnos darbuotojų rotacijos?
- 2015 metais iš mūsų išėjo vienas žmogus. Jis išdirbo tik vieną parą. Tada atėjo pas mane ir atsiprašė. Sakė, kad ne jam toks darbas. Nors viską buvo praėjęs visą kelią. Jam buvo per sunku psichologiškai.
Vienus atgraso atlyginimai, kitus darbo sąlygos. Suprantama, kad stengiamės dėl darbuotojų. Jiems išskirtos poilsio zonos.
- Ar daug turite moterų prižiūrėtojų?
- Tikrai turime. Kažkur apie 30 proc. prižiūrėtojų yra moterys. Neskirstome į moteriškus ar vyriškus darbus. Aišku, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime daugiausia dirba vyrų.
- Prieš 11 metų buvo rašoma, kad Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojai dirba nežmoniškomis sąlygomis. Pavyzdžiui, budintys bokštelyje dirba 12 val. be pertraukos. Kokia situacija yra šiuo metu?
- Tokių dalykų nebeliko. Dabar daugiausia dirba keturias valandas. Darbuotojų darbo sąlygos pasikeitė kardinaliai. Nors, žinoma, yra kur tobulėti. Pažiūrėkite, koks mano kabinetas, tokių daug nesurasite. Bet stengiamės pamažu tvarkytis.
- Tai dėl kokių dalykų darbuotojai įprastai į jus kreipiasi?
- Kreipiasi dėl įvairiausių dalykų. Dėl uniformos, dėl rotacijos. Tokie darbiniai klausimai, kuriuos sprendžiame iš karto. Reaguojame į kiekvieną smulkmeną.
- Ar teko atleisti darbuotoją dėl bandymo padėti nuteistajam?
- 2015 metais neatleidome nei vieno darbuotojo dėl šios priežasties. 2016-siais atleidome vieną darbuotoją, kuri susirašinėjo su nuteistuoju. Atleidimas dėl netarnybinių ryšių. Kalinys paveikė ją ir sugebėjo bendrauti su prižiūrėtoja pažeidžiant įstatymuose nustatyta tvarka.
- Ar dažnai kaliniai skundžia prižiūrėtojų veiksmus?
- Taip, pasitaiko. Nuteistieji skundžiasi dėl įvairių priežasčių. Vienas tikino, kad prižiūrėtojai grasino žvilgsniu. Teigė, kad per piktai pažiūrėjo. Prižiūrėtojas tuomet turi pateikti savo poziciją, surašo tarnybinį pranešimą.
- Kiek kainuoja išlaikyti Lukiškių kalėjimą?
- Mūsų įstaigos biudžetas yra 5,23 mln. eurų metams.
- Kokia jūsų nuomonė dėl mirties bausmės?
- Atsakysiu trumpai, nepritariu mirties bausmei.
- Ar kalėjimas gali pataisyti įstatymams nusižengusį žmogų?
- Manau, kad taip. Kam tada dirbti, jei taip negalvosi. Turėjome nuteistąjį iš Šiaulių, kuris nušovė inkasatorių. Jis kalėjo Lukiškėse, baigė mokslus. Pateikė prašymą dėl malonės ir jam buvo pakeista bausmė iš įkalinimo iki gyvos galvos į 25 metus už grotų. Jis buvo teismo sprendimu perkeltas į Pravieniškes ir po kokių 8-erių metų jis išeis į laisvę. Tad viltį turi kiekvienas.
Tiesa, tas asmuo iš pradžių buvo nuteistas sušaudymui. Bet tada keitėsi įstatymai ir jam bausmė pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos. O patenkinus malonės prašymą pakeista į 25 metus kalėjimo. Tai vienintelis pavyzdys Nepriklausomoje Lietuvoje.
