Baltarusių pasieniečiai nufilmavo ir išplatino vaizdus iš Baltarusijos-Latvijos pasienio. Vaizdo įrašu baltarusių pareigūnai bando įrodyti, kad latvių pasieniečiai nelegalius migrantus muša. Tai tie patys spektakliai, kuriuos prieš keletą metų stebėjo ir Lietuvos žmonės, kada nelegalų srautas buvo nukreiptas ir į mūsų šalį.
Bet jeigu mūsų pasienyje dabar sąlyginai ramu, tai latviams atsikvėpti vis dar nėra kada. Štai ir praėjusią savaitę latvių pasieniečiams įkliuvo gausus būrys nelegalų. Mašinoje 24 migrantai įlindo į specialią slėptuvę, kuri buvo pridengta malkomis.
„Mes ką tik baigėme statyti tvorą, kitas žingsnis yra patrulio tako įrengimas, o kitą mėnesį mes pradėsime montuoti vaizdo stebėjimo sistemas. Tai labai svarbu“, – teigia Latvijos pasieniečių vadas Guntis Pujatsas.
Į pagalbą vyksta lietuvių pasieniečiai
Kone kasdien latvių pasieniečiams tenka pastoti kelią nelegalams – apgręžtųjų skaičius svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimt migrantų kiekvieną parą. Šiemet latviai apgręžė jau daugiau kaip 4 tūkstančių nelegalų.
Palyginimui, lietuvių pasieniečiai per šiuos metus į šalį migrantų neįleido apie puspenkto šimto kartų. Srautas kone 10 kartų mažesnis nei pas latvius. Todėl mūsų pasieniečiai vis važiuoja į pagalbą latviams.
„Pirmadienį išvažiavo antra mūsų pareigūnų grupė, jos dydis panašus, apie 10 mūsų pareigūnų įvairių profilių: tai ir pasieniečiai, ir kinologai, ir kriminalinės žvalgybos ekspertai. Šiuo metu svarstome galimybę pratęsti“, – pasakoja pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Latvių pasieniečiai turi paaiškinimą ir kodėl Lietuvoje sąlyginai ramu, o pas juos ne.
„Visą laiką būna politinės reakcijos. Lukašenka keičia taikinius ir taip bando kerštauti už tam tikrus politinius sprendimus, priimtus anksčiau“, – teigė G. Pujatsas.
Darbo daug turi ir lenkų pasieniečiai. Štai per praėjusias tris paras lenkai užfiksavo daugiau nei 220 bandymų nelegaliai kirsti sieną. Matydami, kas vyksta pasienyje su Baltarusija, Švenčionių rajone susitiko Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai.
„Esame pasienio valstybės, kurios šiandien ginasi ne tik nuo Lukašenkos režimo, bet kartu ginamės, giname ir padedame Ukrainai“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Tai nuolatinis, nuolatinis jungtinis darbas. Nėra kitų kelių, nes saugumas nėra skaidomas. Nėra tik karinio saugumo arba tik civilinio saugumo. Viskas tarpusavyje susiję. Mes priklausomi vieni nuo kitų“, – komentavo Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Braže.
ES vengia papildomų sankcijų Baltarusijai
Nelegalus į mūsų regioną Lukašenkos pasieniečiai pradėjo stumti 2021-aisiais.
„Vaikinai, su sankcijomis, jūs užmovėte man kilpą ant kaklo ir reikalaujate, kad aš apsaugočiau Europos Sąjungą nuo migrantų antplūdžio. Taip nebus. Leisiu jiems keliauti, kur nori. Jie pas mus nepasiliks. Tokia mano politika“, – tikino neteisėtas Baltarusijos prezidentas.
Latvijos užsienio reikalų ministrė siūlo tą, ką sako Lukašenka, priimti labai kritiškai. Tiesa, Briuselis netrykšta noru, kai kalba pasisuka link sankcijų Lukašenkos režimui.
„Daugiau negu metus siekėme išvengti tam tikrų nuolaidų Lukašenkos režimui ir dėl to tos sankcijos niekaip nebuvo patvirtintos“, – sakė G. Landsbergis.
„Ne viskas buvo įtraukta į šį paketą, ko mes abu norėjome, todėl turime dirbti su kai kuriais partneriais, Europos Sąjungos šalių vyriausybėmis, kad tam tikri produktai ir prekės būtų įtrauktos į sankcijų sąrašus“, – teigė B. Braže.
Europos tvirtumas išbandomas ir pietinėje žemyno dalyje. Migrantai iš Afrikos, dažniausiai jauni vyrai, Viduržemio jūra plaukia į Italiją, Ispaniją. Laiveliai pilni nelegalų plaukia ir Atlanto vandenynu, iš Afrikos į Ispanijai priklausančias salas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.