A.Lukašenka apie tai kalbėjo susitikime su Rusijos komunistų partijos lyderiu Genadijumi Ziuganovu, kuris ketina balotiruotis į prezidentus 2008 metais.
Po konflikto, per kurį Rusija įvedė naftos tiekimo muito mokestį Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms ir daugiau nei dukart pabrangino dujas, A.Lukašenka padėkojo Vakarams už paramą ginče su Kremliumi.
"Mums labai svarbu gerinti santykius su Vakarais... Europa pamatė, kad ji, pasirodo, irgi priklausoma nuo Baltarusijos energijos šaltinių tiekimo srityje", - cituoja prezidento žodžius BelTA.
"Europa naujai įvertino Baltarusiją, susidarė nauja padėtis", - mano šios šalies lyderis.
ES ir JAV, pastaruosius 10 metų nepripažinusios nė vienos rinkimų kampanijos Baltarusijoje ir kaltinančios Minską nesilaikant demokratijos normų, uždraudė A.Lukašenkai įvažiuoti į savo teritoriją.
Po "energetinio karo" Minske apsilankė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovas Rene van der Lindenas (Renė van der Lindenas), kuris pareiškė, kad jo tikslas yra paskatinti Vakarų dialogą su Baltarusijos valdžia.
Nors Rusija ir Baltarusija pareiškė, kad ginčai dėl energijos šaltinių sureguliuoti, Minskas tebekaltina Maskvą ekonominiu ir politiniu spaudimu siekiant sužlugdyti Baltarusijos suverenumą.
"Baltarusiją šiandien bando smaugti, pjudyti, iš mūsų tiesiog tyčiojasi, - matote, kas šiandien darosi žiniasklaidoje. Bet jie taip elgiasi Kremliaus nurodymu, aš tą tiksliai žinau", - sakė A.Lukašenka.
Analitikai mano, kad aukštas socialinių dotacijų lygis Baltarusijoje rėmėsi pigia Rusijos nafta ir dujomis, kurias Minskas pelningai perparduodavo Vakarams.
Pasak Lukašenkos, pabrangus energijos šaltiniams gyventojų laukia treji-ketveri nelengvi metai", bet pažadėjo rinkėjams "nepalikti jų bėdoje".
Kremlius savo ruožtu pažadėjo Minskui artimiausius metus nekeisti milijardais dolerių vertinamų subsidijų.
REKLAMA
