„Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigalios praėjus mėnesiui po jo oficialaus paskelbimo“, – sakoma pranešime.
Pagal naują tvarką masiniai renginiai galės vykti tik gavus vietos valdžios leidimą.
„Įvedamas draudimas realiu laiku nušviesti masinius renginius, vykstančius pažeidžiant nustatytą tvarką, siekiant juos populiarinti arba propagandos tikslais, – rašo „Pul Pervogo“. – Šis draudimas bus taikomas ir žiniasklaidos priemonių žurnalistams.“
Be to, pareigas einantys žurnalistai negalės būti renginių organizatoriai arba dalyviai.
Vietos valdžiai ir teisėsaugos tarnyboms bus suteikta teisė stabdyti infrastruktūros, pavyzdžiui, prekybos centrų, maitinimo įstaigų, susisiekimo tinklo ir mugių, darbą masinių renginių vietose ir palei jų dalyvių judėjimo maršrutus.
Partijoms ir visuomeninėms organizacijoms bus taikoma atsakomybė už jų vadovų ir valdybų narių viešus raginimus organizuoti masinius renginius ir juos rengti, jeigu tam nėra gautas leidimas.
Suvaržymai žiniasklaidai
Kaip praneša „Pul Pervogo“, A. Lukašenka taip pat patvirtino visuomenės informavimo priemonių įstatymo pataisas.
„Išplečiamas informacijos, kurią draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse ir tinklalapiuose, sąrašas. Be kita ko, įvedamas draudimas skelbti su visuomenine ir politine situacija susijusių viešosios nuomonės apklausų, surengtų negavus būtinos akreditacijos, rezultatus. Draudžiama skelbti saitus (nuorodas) į pranešimus ir medžiagą su informacija, kurią skelbti draudžiama“, – rašoma pranešime.
Prokurorams suteikiama teisė apriboti prieigą prie tinklalapių ir interneto svetainių, skelbiančių informaciją, propaguojančią ekstremistinę veiklą ar raginančią ja užsiimti, taip pat kitokią informaciją, kurios platinimas gali pakenkti nacionaliniams interesams.
Naujas įstatymas numato, kad visuomenės informavimo priemonės veikla gali būti sustabdyta teismo arba Informacijos ministerijos sprendimu, pavyzdžiui, kai juridiniam asmeniui, kuriam priskirtos visuomenės informavimo priemonės redakcijos funkcijos, arba visuomenės informavimo priemonės steigėjui ar interneto svetainės savininkui skirti ne mažiau kaip du rašytiniai įspėjimai.
Įstatymas numato priemones, skirtas apriboti užsienio įtaką Baltarusijos informacinei rinkai. „Nepriklausomai nuo visuomenės informavimo priemonės įsteigimo laiko jos steigėjais negali būti užsienio juridiniai asmenys, užsienio šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, taip pat juridiniai asmenys, kuriuose yra užsienio kapitalo“, – rašoma pranešime.
„Numatyta galimybė panaikinti visuomenės informavimo priemonės žurnalisto akreditaciją, jeigu jis ar juridinis asmuo, kuriam priskirtos visuomenės informavimo priemonės redakcijos funkcijos, pažeidžia akreditacijos tvarką arba paskelbia tikrovės neatitinkančią informaciją ar informaciją, kuri pažeidžia žurnalistą akreditavusios organizacijos dalykinę reputaciją, arba atlieka tyčinę nusikalstamą veiką vykdydamas savo profesinę veiklą“, – rašoma pranešime.
Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos autoritariniam lyderiui ir keliolikai jo aplinkos žmonių įvedė sankcijas, įšaldant turtą ir uždraudžiant atvykti.
Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suiminėjami bei teisiami.
