Kas gali būti bendra tarp sporto ir politikos? „Šie dalykai dar visai
neseniai buvo neatsiejami“, – įsitikinęs LTV istorinės dokumentikos ciklo
„Amžininkai“ kūrėjas Rimas Bružas. Naujausia šio ciklo dalis, kurią matysime
ateinantį šeštadienį – apie tai, kaip sportui naujųjų laikų istorijoje įtaką
darė politiniai vėjai ir skersvėjai.
Pasak R. Bružo, šaltojo karo metu pranašumai tarp sistemų ir santvarkų buvo
įrodinėjami ne vien karinės technikos, bet ir sporto medalių skaičiumi. Tą gerai
atsimena visi sovietų sportininkai, stadionuose turėję žūtbūt įveikti
„kapitalistus“.
Kaip sportas gali virsti ideologijos įrankiu, rodo ir ikikarinės Vokietijos
pavyzdys: 1936-aisiais įvykusi Berlyno Olimpiada virto nacių paradu su A.
Hitleriu priešakyje.
Okupuotoje Lietuvoje sportas ir sportines varžybos tapo ne vien rezistencijos
ir protesto prieš režimą forma, bet ir savotišku tiltu per „geležinę uždangą".
Jaunesnioji karta nežino, tačiau 1967-aisiais Druskininkuose, pasirodo,
krepšinio aikštelėje buvo susirungę „sovietiniai“ lietuviai ir lietuviai
„amerikonai“. Tris kėlinius iš penkių laimėjo „sovietiniai“. Sako, kad rungtynes
režisavo KGB...
Laidoje dalyvauja: politologas ir sporto analitikas Alfredas E. Sennas,
filosofas ir LTV laidos „Be pykčio“ vedėjas Leonidas Donskis, krepšininkas
Modestas Paulauskas, didžiąją gyvenimo dalį už Atlanto praleidęs buvęs
Prezidento patarėjas Raimundas Mieželis.
„Amžininkai. Sportas ir politika“ – gruodžio 30 dieną lygiai vidurdienį per
Lietuvos televiziją.
