Jo teigimu, Lietuvos sportas turi galimybę tapti svarbiu tarptautinės sporto bendruomenės žaidėju, tačiau tam reikia pritaikyti geriausias pasaulio praktikas ir investuoti į sportininkus, jų aplinką bei organizacinį valdymą.
M. Marcinkevičius savo viziją grindžia pavyzdžiais iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Norvegija ir Danija. Šios šalys demonstruoja sėkmingus sporto valdymo modelius, kuriuos, pasak kandidato, Lietuva turėtų pritaikyti. „Mes galime pasiekti daug daugiau, jei savo sporto politiką grindžiame pažangiomis užsienio šalių praktikomis. Didžiosios Britanijos sporto sistema po 2012 m. Londono olimpinių žaidynių yra puikus pavyzdys, kaip tikslingas centrinio finansavimo modelis „UK Sport“ padidino sportininkų rezultatyvumą ir sukūrė ilgalaikę naudą sportui. Norvegija, akcentuodama sportininkų gerovę ir socialinę atsakomybę, sugebėjo sukurti sporto sistemą, kuri ne tik skatina aukštus rezultatus, bet ir užtikrina, kad sportas būtų prieinamas visiems visuomenės nariams“, – sako M. Marcinkevičius.
Lietuva, pasak kandidato, turi visus reikalingus įrankius tapti tarptautiniu sporto valdymo lyderiu, tačiau tam reikia keisti požiūrį ir pereiti prie modernių valdymo modelių, kadangi sportas didina pilietinį aktyvumą ir kuria pridėtinę vertę valstybei. „Sportas turi būti skaidrus, inovatyvus ir atviras. Šiuolaikinės sporto organizacijos sėkmingai pritraukia investicijas, rengia tarptautinius renginius ir tampa lyderiais tarptautinėje sporto bendruomenėje. Sporto pasiekimai tarptautinėje arenoje kelia šalies prestižą, o tai padeda pritraukti turistus, investicijas ir ilgainiui sukuria didelę ekonominę naudą valstybei. Pavyzdžiui, Danijos sporto organizacijos sugeba pritraukti tarptautinius sporto renginius, o tai ne tik padeda užtikrinti ekonominę naudą, bet ir kelia šalies prestižą“, – teigia kandidatas.
Siekdamas ilgalaikės sėkmės, Marcinkevičius pabrėžia strateginio investicijų pritraukimo į LTOK svarbą. Pasak jo, būtina glaudžiai bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir ieškoti būdų, kaip pritraukti finansinę paramą, siekiant užtikrinti geresnes treniruočių sąlygas sportininkams, modernizuoti sporto infrastruktūrą ir organizuoti tarptautinius sporto renginius. Vienas iš sektinų pavyzdžių yra Šveicarijos olimpinio komiteto modelis, kuris glaudžiai bendradarbiauja su privačiu sektoriumi, pritraukdamas investicijas sporto infrastruktūrai gerinti.
„Turime sukurti tvirtą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kaip tai daroma tiek Šveicarijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavyzdžiui, JAV privačios korporacijos ir fondai mato didelę pridėtinę vertę investuodami į sportą, todėl pritraukia dideles lėšas, kurios skiriamos sporto vystymui“, – sako Marcinkevičius.
Kandidatas įsitikinęs, kad Lietuvos sportas turi potencialą tapti regiono lyderiu, tačiau tam būtina užtikrinti skaidrų ir efektyvų valdymą, ilgalaikį finansavimą bei glaudų bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi ir valstybinėmis institucijomis. „Turime aiškią viziją, kaip Lietuvos sportas galėtų atrodyti per ateinančius dešimtmečius. Šiai vizijai įgyvendinti būtina veikti nuosekliai ir ryžtingai, kryptingai darbuotis kartu su savivalda, Nacionaline švietimo agentūra bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Esame pasirengę ne tik pritraukti reikalingas investicijas, bet ir užtikrinti, kad jos būtų efektyviai panaudotos sporto plėtrai, kuriant ilgalaikę vertę ne tik sportininkams, bet ir visai visuomenei bei valstybei“, – apibendrina Marcinkevičius.
