Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai nuogąstauja, jog Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis siekiama atskirti šilumos tiekimo ir ūkio priežiūros sritis, gali neigiamai paveikti šilumos kainas mažose savivaldybėse.
Prezidentei pasiūlius Šilumos ūkio įstatymo pataisomis atkirti šilumos sistemos priežiūrą nuo tiekėjų, dar šių metų kovą LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir Seimo narė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką. Parlamentarai prašė Ministro paaiškinti, kaip Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų nuostatos bus įgyvendinamos šalies didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse, ar minėtų nuostatų įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos šilumos kainoms?
Pasak LSDP frakcijos seniūno, Energetikos ministerijos atsakyme buvo teigiama, jog nuostatomis siekiama ginti galutinį vartotoją ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų srityje. Remiantis įstatymu, pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoju nebegalės būti šilumos tiekėjai ir su jais susiję asmenys, neva tuomet teikiamų paslaugų kaina ir kokybė geriau atitiks konkretaus namo gyventojų poreikius, bus sukurta konkurencinė zona smulkiems rinkos dalyviams. Nors Energetikos ministras tikina, kad projektas reglamentuoja šilumos ūkio prižiūrėtojo veiklą ir todėl nuostatų įgyvendinimas nepaveiks šilumos kainų, tačiau žvelgiant į konkrečias situacijas mažose savivaldybėse tuo galima abejoti.
„Vargu, ar ministerijos išvardinti tikslai bus pasiekti, ypač mažosiose savivaldybėse. Pavyzdžiui, Tauragėje šildymo sistemos prižiūrėtojas yra šimtu procentų savivaldybei priklausanti įmonė „Butų ūkis“, o tiekėjas taip pat savivaldybės įmonė „Šilumos tinklai“. Taigi tiekėjas ir prižiūrėtojas yra susiję per akcininką, todėl remiantis pataisomis, „Butų ūkis“ priežiūros negalės atlikti. Jį teks parduoti arba ieškoti kito paslaugos teikėjo. Dėl to nukentės savivaldybės biudžetas, kasmet prarasdamas po pusę milijono litų, kuriuos atneša minėta įmonė. Taigi galutinė išraiška nėra džiuginanti – tikriausiai po nuostatų įgyvendinimo tauragiškiams šiluma kainuotų ne 18 centų (žemiausia kaina Lietuvoje), bet 30 centų už kilovatvalandę“, – prielaidomis dalijasi A. Butkevičius.
Seimo narė B.Vėsaitė priduria, jog mažos savivaldybės susiduria ir su žmogiškųjų išteklių problema, trūksta specialistų, tad įgyvendinti nuostatus būtų sudėtinga. Socialdemokratų frakcija baiminasi, kad šis Šilumos ūkio įstatymo projektas pasitarnaus privačiam kapitalui. Galiausiai nukentės šilumos vartotojai, kurie mokės už šilumą didesnę, o ne mažesnę kainą.
