Metinio pasaulinio dulkių tyrimo metu ištirti tvarkymosi įpročiai ir žmonių elgesys bei gilintasi į žmonių supratimą apie dulkes ir galimą jų poveikį mūsų gerovei.
Tyrimas, kuriame apklausta 12 309 žmonių iš 11 pasaulio šalių, parodė, kad žmonės ir toliau nerimauja dėl švaros savo namuose, o tai – pandemijos pasekmė, rašo dailymail.co.uk.
„Dyson“ tyrimo metu nustatyta, kad 93 proc. australų tvarkosi taip pat dažnai, jei ne dažniau, kaip ir pernai, siekdami užtikrinti, kad jų namai būtų švarūs ir aplinka būtų palanki sveikatai.
Pandemija taip pat išaugino naminių gyvūnų turinčių asmenų skaičių ir 57 proc. namų ūkių visame pasaulyje dabar turi augintinį.
Kailyje kaupiasi bakterijos
Australijoje 52 proc. namų ūkių turi augintinį, o 56 proc. jų šeimininkų neriboja plotų, kuriuose gali būti jų katės ir šunys.
Per 60 proc. australų nežinojo, kad gyvūnų kailyje gali būti žiedadulkių, o šiek tiek mažiau nei pusė nežino, kad jų augintiniai – bakterijų nešiotojai.
Beveik du trečdaliai Australijos naminių gyvūnėlių savininkų nežino, kad virusai ir dulkių erkių išmatos taip pat gyvena ant jų augintinių.
„Daugelis žmonių mano, kad naminių gyvūnų plaukai yra didžiausia problema, nes jie labiausiai matomi“, – sakė „Dyson“ mikrobiologijos mokslininkė Monika Stuczen.
„Nenuostabu, kad žmonės nežino apie kitas daleles, kurios gali gyventi ant jų augintinių, nes jos įprastai būna mikroskopinio dydžio“, – pridūrė ji.
Žmonės dažnai mano, kad gyvūnų plaukai sukelia alergiją. Vis dėlto, kai kurias alergijas sukelia alergenai, kurie taip pat gali būti randami gyvūnų pleiskanose.
Nors trečdalis Australijos gyvūnų šeimininkų bent kartą per savaitę apkerpa savo augintinius namuose, 81 proc. tik šukuoja juos šepečiu ar šukomis.
Tai sumažina plaukų kiekį, kuris pasklinda po namus, tačiau mikroskopinės dalelės lieka ant jų augintinių, kurios gali plisti namuose.
Pavojingiausios – nematomos dalelės
Nežinojimas apie tai, kad gyvūnų kailyje ir pleiskanose yra daugybė bakterijų, yra ne tik augintinių šeimininkų problema – trečdalis australų pripažįsta, kad jie tvarkosi tik tada, kai yra matomų dulkių ar nešvarumų.
„Tai verčia sunerimti, jei žmonės tvarkosi tik tada, kai pamato dulkes ant grindų, nes daugelis dulkių dalelių yra mikroskopinio dydžio. Be to, yra didelė tikimybė, kad tada, kai vizualiai pamatote dulkes, namuose jau veisiasi dulkių erkutės“, – sakė M. Stuczen.
Tačiau kasmet vis daugiau žmonių siurbia retai valomas vietas, įskaitant čiužinius ir sofas. Vis dėlto, 77 proc. žmonių nesiurbia savo čiužinio, o tai kelia dar didesnį susirūpinimą, nes 45 proc. augintinių šeimininkų dalijasi savo lova su gyvūnais.
„Tikimės, kad šis tyrimas įkvėps pagalvoti apie dulkes, esančias namuose, net jei jos nematomos“, – sakė Monika.
„Vien dėl to, kad jų nematote, nereiškia, kad jų nėra. Mikroskopinės dulkių dalelės, tokios kaip gyvūnų pleiskanos ir dulkių erkučių alergenai, gali turėti didelę įtaką jūsų sveikatai, priešingai nei dalelės, kurias matote plika akimi“, – įspėja ji.
