Todėl prašo Seimo narių baudas peržiūrėti ir duoti laiko pasiruošti naujai tvarkai.
Panevėžietis Aldis viename iš paslaugų terminalų šįkart sumokėjo mokesčius, tačiau sako, kad ir loterijos bilietų nusiperka.
„Čiut ne kiekvieną dieną, jeigu papuola“, – sako Aldis.
Būna, kad pasiseka laimėti ir kokį prizą. Tada dar labiau norisi žaisti.
„Kai laimi, dar daugiau pagauna azartas. Nieko nebelaimi – tai nebelaimi“, – pasakoja Aldis.
Pardavėja pasakoja: loterijos žmonėms – ne tik pramoga.
„Kalėdų laikotarpis mūsų populiarus: visiems šeimos nariams. Vestuvėms dabar metas ateina vietoj puokščių, gėlių – loterijos bilietų“, – kalba pardavėja Salva Macienė.
Lietuviai per pastaruosius penkerius metus loterijoms skiria vis daugiau. Taip nurodo naujausias Mykolo Romerio universiteto mokslininkų ir „Vilmorus“ tyrimas. 2017 metais daugiau nei pusė apklaustųjų sakė loterijoms išleisdavę iki 4 eurų, o šiemet beveik pusė apklaustųjų sako skiriantys nuo 5 iki 10 eurų. Triskart padaugėjo ir žmonių, kurie loterijoms išleidžia nuo 11 iki 30 eurų.
Daugėjant lošiančiųjų loterijose Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys, konservatorius Mykolas Majauskas su trimis dešimtimis kolegų įregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias loterijos bilietą galėtų įsigyti tik 18 metų ir vyresnis asmuo. Mat dabar šalyje neribojamas loterijų dalyvių amžius.
„Tai Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje azartinius žaidimus gali žaisti nepilnamečiai“, – teigia M. Majauskas.
Kiek iš viso nepilnamečių dalyvauja loterijose – nežinia, niekas to nefiksuoja. Laimėjimus loterijos išmoka tik vyresniems nei 16-os metų asmenims, tačiau pardavėjai sako, kad loterijose bilietų bando įsigyti ir nepilnamečiai.
„Tiesiog bilietuką ir nori laimėti kažką. Gal įsivaizduoja, kad tos loterijos vis tiek – daug reklamos, daug internete visokių dalykų. Aš manau, kad tikisi tuos pinigėlius laimėti iš to paties mažiausio bilieto“, – sako S. Macienė.
Loterijos dalyvių amžių reglamentuojančios įstatymo pataisos sparčiai skinasi kelią Seime, nors dalis parlamentarų siūlė palaukti Vyriausybės išvados.
Po pateikimo pataisoms pritarta, galutinis balsavimas dėl jų vyks birželio 21 dieną. Jomis numatytos ir baudos. Prekybos įmonių asociacija piktinasi, kad nepilnamečiui pardavusi loterijos bilietą kasininkė turėtų sumokėti nuo 900 iki 1 400 eurų siekiančią baudą. Ir mokėti turėtų pati. Jeigu tai pasikartotų, tektų mokėti ir iki 3 000 eurų.
„Tai yra kartais, dešimtimis kartų didesnės baudos negu už alkoholio, tabako pardavimą to amžiaus nesulaukusiems asmenims. Ten baudos už pirmą nusižengimą siekia nuo 30 eurų iki 120 eurų. Tai va: 30 ir 900“, – aiškina prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.
Naujausią tyrimą apie lošimų paplitimą Lietuvoje rengusios mokslininkų grupės vadovas psichologas Gediminas Navaitis sako, kad Lietuvoje lošimai ir loterijos išlieka masinis laisvalaikio leidimo būdas. Bet ar tiesiog draudimas atvilios nepilnamečius nuo loterijų, klausimas.
„Jeigu tai yra skirta priklausomybėms, tai tuo turėtų užsiimti sveikatos reikalų komitetas, švietimo komitetas, priklausomybių prevencijos komisija, o ne biudžeto ir finansų komitetas. Bet visada smagu užsiimti ne savo darbu“, – komentuoja psichologas Gediminas Navaitis.
Anot tyrėjų, priklausomybės nuo lošimų dažniausiai nustatomos 30–39 metų nevedusiems aukštesnes pajamas turintiems vyrams. Su priklausomybėmis lošimams susijęs ir rūkymas bei alkoholio vartojimas.
